Ar visi žmonės gali patirti tas pačias emocijas? Taip ir ne. Tyrinėdami pasaulio tautų kalbas, mokslininkai rado skirtumų tiek emocijų pavadinimuose, tiek tai, ką mes suprantame šiais vardais. Pasirodo, net ir universali žmogaus patirtis skirtingose kultūrose gali turėti savų atspalvių.
Mūsų kalba yra tiesiogiai susijusi su mąstymu. Net sovietų psichologas Levas Vygotskis teigė, kad aukščiausios žmogui būdingos psichologinės komunikacijos formos įmanomos tik todėl, kad mes, žmonės, mąstymo pagalba apskritai atspindime tikrovę.
Augdami tam tikroje kalbinėje aplinkoje mąstome savo gimtąja kalba, iš jos žodyno parenkame daiktų, reiškinių, jausmų pavadinimus, savo kultūros rėmuose mokomės žodžių prasmės iš tėvų ir „tautiečių“. O tai reiškia, kad nors mes visi esame žmonės, galime turėti skirtingų idėjų, pavyzdžiui, apie emocijas.
„Nors tu ją vadini rože, bent jau ne...“
Kaip mes, skirtingų kultūrų žmonės, galvojame apie pagrindines emocijas: baimę, pyktį ar, tarkime, liūdesį? Labai skiriasi, sako daktaras Josephas Wattsas, Otago universiteto mokslinis bendradarbis ir tarptautinio projekto, skirto tarpkultūrinei emocijų sampratų įvairovei tirti, dalyvis. Projekto tyrimų grupėje dirba psichologai iš Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) ir Maxo Plancko gamtos mokslų instituto (Vokietija) kalbininkai.
Mokslininkai ištyrė žodžius iš 2474 kalbų, priklausančių 20 pagrindinių kalbų šeimų. Naudodami skaičiavimo metodą, jie nustatė „koleksifikacijos“ modelius, reiškinį, kai kalbos naudoja tą patį žodį semantiškai susijusioms sąvokoms išreikšti. Kitaip tariant, mokslininkus domino žodžiai, reiškiantys daugiau nei vieną sąvoką. Pavyzdžiui, persų kalboje ta pati žodžio forma „ænduh“ naudojama sielvartui ir apgailestavimui išreikšti.
Kas dera su sielvartu?
Sukūrę didžiulius koleksifikacijų tinklus, mokslininkai sugebėjo susieti sąvokas ir jų įvardijimo žodžius daugelyje pasaulio kalbų ir nustatė reikšmingų emocijų atspindėjimo skirtingose kalbose skirtumų. Pavyzdžiui, Nakh-Dagestano kalbose „sielvartas“ eina koja kojon su „baime“ ir „nerimu“. Pietryčių Azijoje vartojamose Tai-Kadai kalbose sąvoka „sielvartas“ yra artima „apgailestavimui“. Tai verčia suabejoti bendromis prielaidomis apie emocijų semantikos universalumą.
Nepaisant to, emocijų semantikos pokytis turi savo struktūrą. Paaiškėjo, kad kalbų šeimos, kurios yra geografiškai arti, turi daugiau panašaus „požiūrio“ į emocijas nei tos, kurios yra labiau nutolusios viena nuo kitos. Tikėtina priežastis yra ta, kad bendra šių grupių kilmė ir istorinis kontaktas lėmė bendrą emocijų supratimą.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad visai žmonijai yra universalių emocinės patirties elementų, kurie gali kilti iš bendrų biologinių procesų, o tai reiškia, kad žmonių mąstymą apie emocijas lemia ne tik kultūra ir evoliucija, bet ir biologija.
Projekto mastas, nauji technologiniai sprendimai ir požiūriai leidžia plačiau pažvelgti į šia mokslo kryptimi atsiveriančias galimybes. Wattsas ir jo komanda planuoja toliau tyrinėti tarpkultūrinius psichinių būsenų apibrėžimo ir įvardijimo skirtumus.
neįvardijami jausmai
Kalbos ir kultūriniai skirtumai kartais taip toli, kad mūsų pašnekovo žodyne gali atsirasti terminas jausmui, kurio net nesame įpratę izoliuoti kaip kažką atskiro.
Pavyzdžiui, švedų kalba „resfeber“ reiškia ir nerimą, ir džiaugsmingą laukimą, kurį patiriame prieš kelionę. O škotai davė specialų terminą „tartle“ panikai, kurią patiriame, kai supažindindami žmogų su kitais negalime prisiminti jo vardo. Pažįstamas jausmas, ar ne?
Norėdami patirti gėdą, kurią jaučiame kitam, britams, o po jų ir mes, pradėjome vartoti posakį „ispaniška gėda“ (ispanų kalba turi savo frazę netiesioginiam sumišimui – „vergüenza ajena“). Beje, suomių kalboje tokiai patirčiai yra ir pavadinimas – „myötähäpeä“.
Suprasti tokius skirtumus svarbu ne tik mokslininkams. Darbe ar keliaujant daugeliui iš mūsų tenka bendrauti su kitų kultūrų atstovais, kalbančiais skirtingomis kalbomis. Supratimas apie minčių, tradicijų, elgesio taisyklių ir net konceptualaus emocijų suvokimo skirtumus gali būti naudingas ir kai kuriose situacijose lemiamas.