Vykdydama savo misiją, MedTvoiLokony redakcinė kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų patikimą medicininį turinį, paremtą naujausiomis mokslo žiniomis. Papildoma žyma „Patikrintas turinys“ rodo, kad straipsnį peržiūrėjo arba tiesiogiai parašė gydytojas. Šis dviejų etapų patikrinimas: medicinos žurnalistas ir gydytojas leidžia mums pateikti aukščiausios kokybės turinį, atitinkantį dabartines medicinos žinias.
Mūsų įsipareigojimą šioje srityje, be kita ko, įvertino Žurnalistų už sveikatą asociacija, „MedTvoiLokony“ redakcinei kolegijai suteikusi garbingą „Didžiojo pedagogo“ vardą.
Dr. Tomasz Płonek iš Vroclavo laimėjo iškiliausio jauno kardiochirurgo Europoje konkursą. Jam 31 metai, jis yra pirmasis gydytojas šeimoje. Dirba Vroclavo universitetinės mokomosios ligoninės Širdies chirurgijos klinikoje. Europos širdies chirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos draugijos žiuri sužavėjo aortos aneurizmos plyšimo rizikos tyrimais.
Jaunasis kardiochirurgas iš Vroclavo jau studijų metais žadėjo būti fantastiškas – Medicinos akademiją baigė kaip geriausias absolventas. Jis kartu su Vroclavo mokslo ir technologijos universiteto inžinieriais atlieka aortos aneurizmos plyšimo rizikos tyrimus. Kartu jie ieško veiksmingo metodo, kaip kvalifikuoti pacientus operacijai.
Kuo naujovė Jūsų taikomas pacientų kvalifikacijos operacijai metodas?
Iki šiol pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgėme siekdami gauti kylančiosios aortos aneurizmą, buvo aortos skersmuo. Mano pateiktuose tyrimuose yra analizuojami įtempimai aortos sienelėje.
Ar visoms aneurizmoms reikia operacijos?
Didelės taip, bet vidutiniškai išplėstos tebėra diagnostinė problema. Remiantis gairėmis, jie yra per maži, kad galėtų veikti, todėl vienintelė išeitis yra juos stebėti ir laukti.
Kam?
Kol aorta augs arba nustos platėti. Iki šiol buvo manoma, kad aorta plyšta pasiekusi labai didelį skersmenį, pvz., 5–6 cm. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad skersmens matavimas nėra geras aneurizmos plyšimo ar neprognozatorius. Daugumai pacientų išsivysto aortos disekacija arba plyšimas, kai aorta yra tik vidutiniškai išsiplėtusi.
Ir tada kas?
Pacientai dėl to miršta. Dauguma žmonių nepatiria aortos disekacijos. Bėda ta, kad visų pacientų, kurių aorta yra vidutiniškai išsiplėtusi, operuoti negalima, nes jų labai daug. Kyla klausimas, kaip nustatyti, kuriems pacientams, kurių aorta yra vidutiniškai išsiplėtusi, yra didelė rizika ir dėl to kam operuoti anksčiau, nepaisant mažo aortos skersmens.
Kaip kilo mintis, paskatinusi sukurti naują diagnostikos metodą?
Man labai patinka technikos mokslai, mano tėvai – inžinieriai, todėl į problemą pažvelgiau kiek kitu kampu. Nusprendžiau, kad didžiausią įtaką skrodimui turi turėti įtempimai aortos sienelėje.
Ar priartėjote prie inžinerijos užduoties?
Taip. Pradėjau tirti aortą, kaip ir struktūrą. Prieš statydami dangoraižį, norime iš anksto įvertinti, ar jis sugrius dėl nedidelio drebėjimo ar stipraus vėjo gūsio. Tam turime sukurti – kaip ir šiais laikais – kompiuterinį modelį. Vadinamųjų baigtinių elementų metodas ir patikrinama, kokie hipotetiniai įtempiai bus skirtingose vietose. Galite „imituoti“ įvairių veiksnių – vėjo ar žemės drebėjimo – įtaką. Tokie metodai inžinerijoje naudojami daugelį metų. Ir aš maniau, kad tą patį būtų galima pritaikyti ir aortos vertinimui.
Ką tikrinai?
Kokie veiksniai ir kaip įtakoja aortos įtempimus. Ar tai kraujospūdis? Ar aortos skersmuo? O gal tai aortos judėjimas, kurį sukelia širdies judėjimas, nes ji yra tiesiai prie širdies, kuri niekada nemiega ir vis susitraukia.
O kaip dėl širdies susitraukimo iki aortos aneurizmos ir jos plyšimo rizikos?
Tai tarsi paimti lėkštės gabalėlį į ranką ir lenkti pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal – lėkštė ilgainiui sulūžs. Pagalvojau, kad galbūt tie nuolatiniai širdies plakimai taip pat turėjo įtakos aortai. Atsižvelgiau į įvairius rizikos veiksnius ir sukūrėme kompiuterinius modelius aortos sienelės įtempiams įvertinti.
Tai pirmasis tyrimo etapas. Kitas, kurį jau įgyvendiname kartu su puikiais Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto inžinieriais, pritaikys šiuos vertinimo modelius konkrečiam pacientui. Norėtume savo tyrimų rezultatus pritaikyti kasdieniame klinikiniame darbe ir pamatyti, kaip tai veikia konkretiems pacientams.
Kiek pacientų šis diagnostikos metodas gali išgelbėti gyvybę?
Tikslios statistikos, kiek žmonių miršta nuo aortos išpjaustymo, nėra, nes dauguma pacientų miršta dar nepatekę į ligoninę. Kaip jau minėta, naujausi tyrimai parodė, kad dažniausiai išpjaustomos dar nelabai išsiplėtusios aortos. Be to, nėra duomenų apie vidutiniškai išsiplėtusius kraujagysles. Aortos aneurizma diagnozuojama maždaug 1 iš 10 žmonių. žmonių. Manau, kad pacientų, kurių aorta yra vidutiniškai išsiplėtusi, yra bent kelis kartus daugiau. Pavyzdžiui, Lenkijos mastu jau yra dešimtys tūkstančių žmonių.
Ar tokie rezultatai kaip jūsų moksliniai tyrimai gali būti patentuoti?
Tokie kūriniai, kurie yra jau esamų technikų patobulinimai ir turi įtakos žmonių sveikatai bei gyvybei – nes tai nėra išradimai naujų specifinių prietaisų pavidalu – negali būti patentuojami. Mūsų darbas yra mokslinė ataskaita, kuria tiesiog dalijamės su kolegomis mokslininkais. Ir tikimės, kad tuo susidomės daugiau žmonių. Didesnėje grupėje progresuoti lengviau ir greičiau. Mūsų tyrimo temą jau renkasi kiti centrai, tad bendradarbiavimas įgauna pagreitį.
Minėjote, kad jūsų tėvai yra inžinieriai, tad kas sutrukdė pasekti jų pėdomis, bet tapti gydytoja?
Būdama 10 metų atsidūriau ligoninės palatoje kaip pacientė. Visos medikų komandos darbas padarė man tokį įspūdį, kad pagalvojau, kad privalau tai padaryti savo gyvenime. Medicinoje galite būti iš dalies inžinieriumi ir iš dalies gydytoju, o ypač chirurgijoje tai įmanoma. To pavyzdys yra mano tyrimas. Medicina neprieštarauja mano techniniams interesams, o juos papildo. Esu pasiekęs abiejose srityse, todėl geriau negali būti.
2010 metais Vroclavo medicinos akademiją baigėte kaip geriausia absolventė. Jums tik 31 metai ir turite geriausio jauno kardiochirurgo titulą Europoje. Kam tau šis apdovanojimas?
Man tai prestižas ir pripažinimas bei mano minčių apie mokslinį darbą teisingumo patvirtinimas. Kad einu teisinga kryptimi, kad tai, ką darome, yra verta.
Kokios tavo svajonės? Kaip save matote po 10, 20 metų?
Vis dar laimingas vyras, sveikų vaikų tėvas, turintis jiems laiko. Tai taip proziška ir žemiška, bet būtent tai atneša jums didžiausią laimę. Ne akademiniai laipsniai, ne pinigai, tik šeima. Artimi žmonės, kuriais visada galite pasikliauti.
Ir tikiuosi, kad toks talentingas gydytojas kaip jūs neišvyks iš šalies, jis tęs savo tyrimus čia ir mus gydys.
Aš taip pat to linkiu ir tikiuosi, kad tėvynė man tai leis.