Kalifornijos politechnikos instituto (Caltech) mokslininkai mano, kad rado sprendimą dėl pasaulinės antibiotikų krizės, kurią sukelia vis daugiau ir įvairių vaistams atsparių mikroorganizmų (vadinamųjų „superbakterijų“). Jie rado sprendimą naudoti... probiotikus.
Probiotikų naudojimas imunitetui stiprinti ir sveikam virškinimui praėjusio šimtmečio mokslui nėra naujiena. Tačiau naujausi įrodymai rodo, kad probiotikai yra dar naudingesni, nei manyta anksčiau.
Kai kuriais atvejais, mokslininkų nuomone, galimas netgi gydymas probiotikais, o ne antibiotikais, o tai šiandien plačiai praktikuojama – ir iš tikrųjų tai sukėlė dabartinę farmacijos krizę.
Mokslininkai eksperimentą atliko su pelėmis, kurių viena grupė buvo auginama steriliomis sąlygomis – jos žarnyne neturėjo nei naudingos, nei kenksmingos mikrofloros. Kita grupė valgė specialią dietą su probiotikais. Mokslininkai iš karto pastebėjo, kad pirmoji grupė iš tikrųjų buvo nesveika – jose buvo mažiau imuninių ląstelių (makrofagų, monocitų ir neutrofilų), palyginti su pelėmis, kurios maitinosi ir gyveno normaliai. Tačiau tikrai buvo pastebėta, kam labiau pasisekė prasidėjus antrajam eksperimento etapui – abiejų grupių užsikrėtimui bakterija Listeria monocytogenes, kuri pavojinga ir pelėms, ir žmogui (Listeria monocytogenes).
Pirmosios grupės pelės visada mirė, o antrosios grupės pelės susirgo ir pasveiko. Mokslininkams pavyko nužudyti tik dalį antrosios grupės pelių... naudojant antibiotikus, kurie paprastai skiriami šia liga sergantiems žmonėms. Antibiotikas susilpnino visą organizmą, o tai sukėlė mirtį.
Taip amerikiečių mokslininkų grupė, vadovaujama biologijos profesoriaus, bioinžinieriaus Sarkso Matsmaniano, priėjo prie paradoksalios, nors ir logiškos išvados: „ant veido“ gydymas antibiotikais gali lemti tiek žalingos, tiek naudingos mikrofloros praradimą. apgailėtinas daugelio ligų eigos rezultatas dėl organizmo susilpnėjimo. Tuo pačiu probiotikų vartojimas padeda organizmui „susirgti“ ir nugalėti ligą pačiam – stiprindamas savo įgimtą imunitetą.
Paaiškėjo, kad probiotikų turinčio maisto vartojimas tiesiogiai, daugiau nei tikėtasi, turi įtakos imuniteto stiprinimui. Probiotikų naudojimas, kurį atrado Nobelio premijos laureatas profesorius Mechnikovas, dabar įgauna savotišką „antrą vėją“.
Mokslininkai įrodė, kad profilaktinis reguliarus probiotikų vartojimas iš tikrųjų yra panacėja nuo daugelio ligų, nes. padidina kiekį ir suteikia organizmui visą naudingos apsauginės mikrofloros įvairovę, kuriai pati gamta paskiriama spręsti visas sveiko organizmo problemas.
Remiantis gautų duomenų rezultatais, JAV jau pateiktas siūlymas, gydant daugelį ligų ir pooperacinės pacientų reabilitacijos eigoje, standartinį gydymą antibiotikais pakeisti probiotikais. Tai pirmiausia paveiks pooperacinį laikotarpį po operacijų, nesusijusių su žarnynu – pavyzdžiui, jei pacientui buvo operuotas kelias, probiotikų skyrimas bus efektyvesnis nei antibiotikų. Belieka tikėtis, kad lengvabūdiškų amerikiečių mokslininkų iniciatyvą ims ir kitų pasaulio šalių medikai.
Prisiminkite, kad turtingiausi probiotikų šaltiniai yra vegetariškas maistas: „gyvas“, įskaitant naminį jogurtą, raugintus kopūstus ir kitus natūralius marinatus, miso sriubą, minkštus sūrius (brie ir panašiai), taip pat acidophilus pieną, pasukos ir kefyrą. Normaliam probiotinių bakterijų mitybai ir dauginimuisi būtina kartu su jais vartoti ir prebiotikus. Įskaitant, jei išvardijate tik svarbiausius „prebiotinius“ maisto produktus, turite valgyti bananus, avižinius dribsnius, medų, ankštinius augalus, taip pat šparagus, klevų sirupą ir topinambą. Žinoma, galite pasikliauti specialiais maisto papildais su pro- ir prebiotikais, tačiau tam reikia specialisto patarimo, pavyzdžiui, vartojant bet kokius vaistus.
Svarbiausia, kad jei valgysite įvairų vegetarišką maistą, tada su sveikata viskas bus gerai, nes. organizmo apsauga efektyviai susidoros su ligomis!