PSIchologija

Klientė: Mano dukra, jai 16 metų. "Reikia pakalbėti"

Prašymas: „Penki iš mūsų esame draugai. Tarp mūsų yra mergina, kuri nevertina mūsų draugystės. Visi ją įžeidė, pašalino ją iš bendraujančių draugų. Kaip aš galiu priversti savo draugus su ja susitaikyti? Dvasinis pakilimas, degančios akys. Noras pasikalbėti ir priimti kokį nors svarbų sprendimą.

Patikslinu prašymą: „Ką reiškia, kad jis nevertina draugystės? Kodėl manai, kad reikia juos sutaikyti?

— Ji turi kitų draugų — kitokią kompaniją. Ji praleidžia daugiau laiko su jais. Jis nesilaiko žodžio: sako, kad eis su mumis, o tada atsisako ir eina su jais. Kodėl aš noriu susitaikyti? Ji pati manęs klausė, nes anksčiau visada su jais susitaikydavau, bet šį kartą pati buvau ją įžeidusi, nesusitaikiau. Bet aš jo neištryniau iš „Friends in Contact“.

Ar manote, kad ji dėl to nerimauja?

Pareikšti savo nuomonę. Jei konsultantas norėtų pasiteirauti, ar draugas turi tikrą pomėgį ar norą palaikyti draugystę, tai yra apie norą veikti, klausimas būtų geras. Klausimas apie jausmus yra klausimas į tuštumą.

– Nerimauju, bet nelabai. Ji turi kitą įmonę. N. labiau jaudinasi, nes ji jam patiko. Jis pirmasis ištrynė ją iš kontaktų.

– Kaip apie tai mano kiti?

Pareikšti savo nuomonę. Apie ką ir kodėl kyla klausimas? Apie jausmus galima kalbėti ilgai. Protingas klausimas būtų toks: ar realu juos sutaikyti? Kokias galimybes tam mato dukra?

„Jie jį palaiko. Ir iškart po jo jie pašalino ją iš draugų. Bet vis tiek neištrinsiu. Mes vis dar su ja kalbamės. Jei ilgai nebendrausime, tai gal ištrinsiu.

Na, neištrinkite. Kaip apie tai mano kiti?

— Gerai. Manau, jie laukia, kol aš juos sutaikysiu.

— Ar tau to reikia?

Pareikšti savo nuomonę. Dukra norėjo ką nors veikti, buvo aktyvi, kodėl reikia gesinti veiklą? Užuot aptarę „kam to reikia“, geriau pasiūlyti planą, kaip juos suderinti. Susitikite su drauge, pasakykite jai, kodėl ji įsižeidė, pasikalbėkite, ar ji pasirengusi pagarbiau elgtis su draugais, o konkrečiau – jei sutikote susitikti, tai ateikite, nedinamizuokite savo draugų... Geriau daryti ir atgailauti, nei nedaryti ir atgailauti. Geriau bandyti ir mokytis, nei nieko nedaryti ir galvoti.

Taigi aš su ja nesiginčijau. Man nepatinka, kad ji nesilaiko duoto žodžio, bet gali draugauti su bet kuo. Ir aš tiesiog nesiruošiu pasikliauti jos pažadais ir viskas. Jei pavyksta – gerai, jei nepavyksta – nebūtina.

— Jei neprisiekei, N. nenori pakęsti, ji nežengia pirmo žingsnio, tai kam tau to reikia? Ar tikrai norite juos sutaikyti? Galbūt tarp jų atsitiko kažkas, ko jūs nežinote? Bet jūs esate draugai, pasikalbėkite su visais, sužinokite, ko jie laukia, kiek jiems skauda. Jei nelabai nori taikstytis, palik viską kaip yra – toliau bendrauk kaip anksčiau, jei ji nori žengti pirmą žingsnį ar bent jau parodo norą šia linkme – padėk jai. Jei ne, laikas viską sustatys į savo vietas. Jūs negalite jos auginti, jai jau 16...

— Klausyk…

Pareikšti savo nuomonę. Paaiškėjo – tuštuma. Entuziazmas išblėso, gyvenimo pamokos neišmoktos. Galima ir būtina suprasti jausmus, kai veiksmų lygmenyje nieko pasiūlyti neįmanoma. Tuo tarpu galite sutelkti dėmesį į veiksmus, kalbėti apie poelgius, poelgius, veiksmus!

Palikti atsakymą