Ramadanas 2022 m.: pasninko pradžia ir pabaiga
2022 m. Ramadanas prasidės balandžio 1 d. ir tęsis iki gegužės 1 d. Pagal tradiciją musulmonai neturėtų gerti ar valgyti šviesiu paros metu mėnesį.

Ramadanas yra privalomo musulmonų pasninko mėnuo. Tai vienas iš penkių islamo ramsčių, religijos pagrindų, šventas kiekvienam tikinčiajam. Kiti keturi ramsčiai yra penkis kartus per dieną atliekama malda (malda), pripažinimas, kad nėra Dievo, išskyrus Allah (šahada), piligriminė kelionė į Meką (hajj) ir metinis mokestis (zakat).

Kada prasideda ir baigiasi Ramadanas 2022 m.?

Musulmonų kalendorius yra pagrįstas mėnulio kalendoriumi, todėl kiekvienais metais keičiasi Ramadano pradžios ir pabaigos datos. Šventasis mėnuo 2022 m prasideda balandžio 1 d. saulei leidžiantis ir baigiasi gegužės 1 d. Kitą dieną, gegužės 2 d., tikintieji švenčia pasninko nutraukimo šventę – Eid al-Adha.

Tradicijų ir religijos požiūriu pasninką teisinga pradėti balandžio 1-osios vakarą, saulei leidžiantis. Visos griežto badavimo taisyklės pradeda veikti naktį. Tuo pačiu principu ir pasninkas turi būti baigtas – gegužės 2-osios saulėlydžio metu, kai musulmonai renkasi į mečetes kolektyvinei maldai.

Pasninko nutraukimo šventė (arabiškai „Eid al-Fitr“, o tiurkiškai „Eid al-Fitr“) religingam musulmonui yra daug ilgiau laukta nei jo paties gimtadienis. Jis kaip varpo skambėjimas skelbia, kad žmogus Dievo vardu įveikė sunkiausią išbandymą. Uraza yra antra pagal svarbą musulmonų šventė po Eid al-Adha – aukojimo šventės, kuri sutampa su paskutine piligriminės kelionės į Meką diena.

Ramadano pabaigai pradedama ruoštis iš anksto: atliekamas kapitalinis namų ir kiemo valymas, ruošiami šventiniai patiekalai ir geriausia apranga. Išmaldos dalinimas laikomas privalomu ritualu. Tai kompensuoja klaidas, kurias žmogus galėjo padaryti pasninko metu. Tuo pačiu metu jie aukoja arba pinigus, arba maistą.

Ramadano esmė

Ramadanas pirmą kartą paminėtas Korane. Pagal tekstą „turėtumėte pasninkauti kelias dienas“. Beje, būtent šį mėnesį buvo išsiųsta ir pati šventoji musulmonų knyga.

Pasninkas islame yra viena griežčiausių tarp visų pasaulio religijų. Pagrindinis draudimas numato atsisakyti valgyti maistą ir net vandenį šviesiu paros metu. Tiksliau sakant, negalima valgyti ir gerti nuo suhoor iki iftar.

Suhooras – Pirmas valgis. Patartina pusryčiauti iki pirmųjų aušros ženklų, kai ryto aušros dar nesimato. Visuotinai priimta, kad suhoor turi būti atliktas kuo anksčiau, tada Alachas apdovanos tikintįjį.

Iftarantrasis ir paskutinis valgis. Vakarienė turėtų būti po vakarinės maldos, kai saulė dingsta žemiau horizonto.

Anksčiau suhoor ir iftar laikas būdavo nustatomas kiekvienoje šeimoje arba mečetėje, kur tradiciškai praleisdavo laiką pusryčiams ir vakarienei. Tačiau dabar musulmonams į pagalbą atėjo internetas. Suhoor ir iftar laiką pagal vietos laiką galite pamatyti įvairiose svetainėse.

Ką daryti ir ko negalima Ramadano metu

Ryškiausias draudimas Ramadano mėnesį yra susijęs su maisto ir vandens atsisakymu, tačiau, be to, musulmonai draudžiami šviesiu paros metu:

  • rūkyti arba uostyti tabaką, įskaitant kaljaną,
  • nurykite skreplius, patekusius į burną, nes tai jau laikoma gėrimu,
  • tyčia sukelti vėmimą.

Tuo pačiu metu musulmonams leidžiama pasninkauti:

  • vartoti vaistus injekcijomis (įskaitant skiepą),
  • maudytis (su sąlyga, kad vanduo nepatektų į burną),
  • pabučiuoti (bet nieko daugiau)
  • valytis dantis (žinoma, jūs negalite nuryti vandens),
  • nuryti seiles,
  • duoti kraujo.

Netyčia maisto ar vandens patekimas į burną nelaikomas pasninko pažeidimu. Tarkime, jei lyja, ar jūs, per nesusipratimą, prarijote kokį žiobrį.

Svarbu atsiminti, kad šventąjį mėnesį ypač nuodėminga pažeisti pagrindinius religijos draudimus. Islamas nepriima alkoholio ir kiaulienos vartojimo, nesvarbu, ar tai daroma dieną ar naktį.

Populiarūs klausimai ir atsakymai

Kas negali pasninkauti?

Islamas yra humaniška ir pagrįsta religija, o Alachas ne be priežasties vadinamas Gailestinguoju ir Gailestinguoju. Todėl radikalizmas ir nesaikingumas nėra sveikintinas net vykdant religinius nurodymus. Visada yra išimčių. Taigi, nėščios ir žindančios moterys, nepilnamečiai, pagyvenę žmonės ir ligoniai yra atleidžiami nuo Ramadano laikymosi. Be to, pacientai suprantami ne tik kaip opaligės, bet ir psichikos sutrikimų turintys žmonės. Keliautojai, kurie vyksta į ilgą kelionę, taip pat gali valgyti ir gerti Ramadano metu. Bet tada jie privalo kompensuoti visas praleistas pasninko dienas.

Ką valgyti suhoor ir iftar?

Griežtų nurodymų dėl rytinio ir vakarinio meniu nėra, tačiau yra patarimų, kurie naudingi tikintiesiems. Suhoro metu svarbu gerai papusryčiauti, kad dieną nekiltų noro nutraukti pasninką. Specialistai pataria valgyti daugiau sudėtingų angliavandenių – dribsnių, salotų, džiovintų vaisių, kai kurių rūšių duonos. Arabų šalyse įprasta datules valgyti ryte.

Iftaro metu svarbu gerti pakankamai vandens, kurio trūko per dieną. Pagal tradicijas vakarinis pokalbis per Ramadaną yra tikra šventė, o ant stalo įprasta padėti geriausius patiekalus: vaisius ir kepinius. Tuo pačiu metu, žinoma, negalima persivalgyti. O gydytojai savo ruožtu pataria vengti riebaus ir kepto maisto, skirto iftarui. Toks maistas prieš miegą neduos jokios naudos.

Kaip teisingai pasakyti „ramadanas“ arba „ramadanas“?

Many people ask the question – what is the correct name for the holy month. On the Internet and literature, you can often find two options – Ramadan and Ramadan. Both options should be considered correct, while the classic name is Ramadan, from the Arabic “Ramadan”. The option through the letter “z” came to us from the Turkish language and is still used by Turks – Tatars and Bashkirs.

Palikti atsakymą