Slapti signalai: ką sako mūsų jausmai

Mes dažnai skundžiamės savo jausmais. Pavyzdžiui, negalime bendrauti su artimaisiais, nes pykstame ant jų. Norime atsikratyti pykčio, kad jis mums netrukdytų.

Bet kas atsitiks, jei tikrai atsikratysime pykčio? Greičiausiai vietoj jo ateis kiti nemalonūs jausmai: impotencija, pasipiktinimas, neviltis. Todėl mūsų užduotis yra ne atsikratyti jausmų, o išmokti juos valdyti. Jei pykčio jausmas yra mūsų kontroliuojamas, tada jo atsiradimas padės išspręsti mūsų gyvenime kylančias problemines situacijas. Norėdami išmokti valdyti jausmus, pirmiausia turite prisiimti visą atsakomybę už jų išvaizdą.

Kaip tai padaryti? Visų pirma, suvokiant, kokią naudą mums atneša tas ar kitas jausmas. Priėmę naudingą jausmų paskirtį ir elgesį, kuriuo jie pasireiškia, galėsime valdyti šį elgesį.

Kiekvienas jausmas yra poreikio signalas

Kiekvienas jausmas yra tam tikro poreikio signalas. Jei užduotume sau klausimą: „Kokį poreikį rodo mano jausmas?“, galime rasti elgesio būdų, kurie padėtų patenkinti šį poreikį. Taip pat galime atsisakyti šio poreikio, jei jis nėra gyvybiškai svarbus. Laiku patenkinę poreikius, neleisime jausmui augti ir įsisavinti. Tai yra jūsų jausmų valdymas. Natūralu, kad jeigu poreikis patenkintas, tai mus suerzinęs jausmas (suteikęs apie nepatenkintą poreikį) užleidžia vietą kitam jausmui – pasitenkinimui.

Bėda ta, kad erzinančių jausmų dažnai nesuvokiame kaip savo darinių, priklausančių mums. Tačiau supratę jo (jausmų) naudingą paskirtį, galite pakeisti savo požiūrį į jį ir atitinkamai jį pasisavinti. Jausmas tampa mano paties pasireiškimu, sąjungininku.

Signalų, suteikiančių jausmus, pavyzdžiai

Nusikaltimas, kaip taisyklė, praneša, kad kai kurie svarbūs dalykai partnerystėje nėra išleidžiami. Jaučiame paramos poreikį, bet nepranešame.

Nerimas Pavyzdžiui, prieš egzaminą gali būti signalas, kad turėtumėte geriau pasiruošti. O nerimas per svarbų susitikimą perspėja, kad reikia aiškiau kontroliuoti situaciją.

Nerimas gali signalizuoti, kad ateityje reikia ką nors aprūpinti.

Bejėgiškumas — poreikis prašyti kito asmens pagalbos.

Pyktis — Mano teisės kažkaip pažeistos, reikia atkurti teisingumą.

pavydas — Per daug susikoncentruoju į kito žmogaus gyvenimo kontrolę ir pamirštu savo užduotis.

Jausmų valdymo praktika

Šis penkių žingsnių seminaras padės suprasti naudingą jūsų jausmų paskirtį ir, jei norite pakeisti įprastą elgesį ir imtis efektyvesnių veiksmų.

1. Jausmų sąrašas

Sudarykite savo jausmų sąrašą. Tiesiog įrašykite į stulpelį skirtingų jausmų, kuriuos prisimenate, pavadinimus. Užrašykite jį stulpelyje, nes vieta dešinėje vis tiek reikalinga kitoms užduotims. Nerekomenduojame naudoti sąrašų, atsiųstų iš interneto. Užduoties esmė yra būtent suaktyvinti atmintį jausmams ir jų pavadinimams. O skaitymo sąrašas, kaip paaiškėjo iš patirties, praktiškai neišsaugomas atmintyje. Papildykite sąrašą per kelias dienas. Tada supranti, kad nebeprisimeni nė vieno vardo, tada gali pasinaudoti interneto apgaulės lapu ir pridėti tuos jausmus, kurie buvo už tavo patirties ribų.

2. Įvertinimas

Paimkite savo jausmų sąrašą ir kiekvieno dešinėje pažymėkite, kaip jūs (ar žmonės apskritai) tai suvokiate: kaip „blogą“ ar „gerą“ arba, tiksliau, malonų ir nemalonų. Kokių jausmų buvo daugiau? Pagalvokite, kuo skiriasi malonūs jausmai nuo nemalonių?

3. Perkainojimas

Vietoj įprasto jausmų skirstymo į „gerus“ ir „blogus“, prie kurių dauguma mūsų yra įpratę, permąstykite juos kaip jausmus, skatinančius veikti, ir jausmus, kurie užbaigia veiksmą arba patenkina poreikį. Įdėkite naujus ženklus į savo sąrašą jausmų pavadinimų dešinėje. Tikėtina, kad atlikdami šią užduotį prisiminsite naujus jausmus. Įtraukite juos į sąrašą.

4. Preliminarios išvados

Palyginkite, kurie jausmai yra labiau iš tų, kurie skatina imtis veiksmų: malonūs ar nemalonūs. O kokių jausmų daugiau tarp galutinių veiksmų? Apsvarstykite, kokias išvadas galite padaryti iš šios patirties. Kaip galite jį panaudoti sau ir kitiems?

5. Jausmų paskirtis

Paimkite savo sąrašą. Dešinėje galite parašyti naudingą kiekvieno jausmo paskirtį. Nustatykite jo nurodytą poreikį. Remdamiesi šio poreikio pobūdžiu, suformuluokite galimą naudingą jausmo tikslą. Pavyzdžiui, gausite tokį įrašą: „Pasipiktinimas yra signalas, kad aš nežinau, kaip apginti savo teises“. Išanalizuokite, ką šie jausmai jums sako. Kokių veiksmų jie skatina jus imtis? Nuo ko jie ginasi arba ko ragina? Kokia yra jų naudinga dalis. Ko tikitės gauti iš kitų ar iš savęs, kai jaučiate tokius jausmus?

Tokių variantų gali būti keletas, ir tai yra gerai. Jie gali skirtis kiekvienam asmeniui. Tai padeda suprasti ne tik save, bet ir kitus žmones. Juk už išreikšto jausmo slypi poreikis. Ir jūs galite tiesiogiai reaguoti į poreikį, o ne į jausmą lydinčius žodžius.