Sinkopė yra visiškas sąmonės netekimas, kuris yra staigus ir trumpas (iki 30 minučių). Jis atsiranda dėl sumažėjusio kraujo tiekimo ir deguonies tiekimo į smegenis.

Kartais vadinamas „sąmonės netekimu“ arba „alpimu“, nors šie terminai nelabai tinka, prieš sinkopę atsiranda galvos svaigimas ir silpnumo jausmas. Tada atsiranda nesąmoninga būsena. Žmogus, sergantis sinkope, daugeliu atvejų greitai atgauna visą sąmonę.

Yra keletas sinkopės tipų su skirtingais veiksniais:

• „Refleksinis“ sinkopė gali atsirasti stiprių emocijų, stipraus skausmo, stipraus karščio, stresinės situacijos ar net nuovargio metu. Tai vadinamasis „refleksinis“ sinkopė, atsirandanti dėl autonominės nervų sistemos reakcijų, kurios vyksta mums to nežinant. Tai sukelia retą širdies susitraukimų dažnį ir kraujagyslių išsiplėtimą, dėl to gali sumažėti kraujo tiekimas į smegenis ir prarasti raumenų tonusą, o tai gali sukelti sinkopę.
• Širdies kilmės sinkopės atveju įvairios ligos (aritmija, infarktas, po fizinio krūvio, tachikardija, bradikardija ir kt.) gali lemti smegenų aprūpinimo krauju ir deguonimi sumažėjimą ir dėl to sąmonės netekimą.
• Ortostatinę sinkopę sukelia žemas kraujospūdis ir kraujo pasiskirstymo organizme problemos, dėl kurių sumažėja kraujo ir deguonies tiekimas į smegenis. Šio tipo sinkopė gali pasireikšti ilgai stovint, staiga pakilus, pastojant arba vartojant tam tikrus vaistus, galinčius sumažinti kraujospūdį (antidepresantų, antipsichozinių vaistų ir kt.).
• Sinkopė taip pat gali pasireikšti intensyvaus kosulio, šlapinimosi ar net rijimo metu. Šios dažnos kasdienio gyvenimo aplinkybės gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą arba „refleksinę“ reakciją ir sukelti sinkopę. Tai yra vadinamasis „situacinis“ sinkopė.
• Neurologiniai veiksniai, tokie kaip traukuliai, taip pat gali sukelti sinkopę.

Sinkopė paprastai yra saugi, jei ji yra trumpa, nebent ji yra širdies kilmės; šiuo atveju gali kilti komplikacijų.

Sinkopės metu griūtis dažniausiai yra neišvengiamas. Tai gali būti žaizdų, mėlynių, lūžių ar net kraujavimo priežastis, todėl tai gali būti pavojingesnė nei pati sinkopė.

Kai žmonės kenčia nuo pasikartojančio sinkopės, jie gali būti linkę keisti savo gyvenimo būdą, bijodami, kad tai nepasikartotų (pavyzdžiui, baimė vairuoti), jie gali labiau jaudintis, patirti stresą ir apriboti savo kasdienę veiklą.

Per ilgas apalpimas gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip koma, smegenų ar net širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai.

Norint išvengti sinkopės, patartina vengti staigių pokyčių iš gulėjimo į stovėjimą ir vengti stiprių emocijų.

Kai atsiranda sinkopė, rekomenduojama nedelsiant atsigulti, kad ir kur būtumėte, pakelti kojas, kad kraujas tekėtų geriau į širdį, ir kontroliuoti kvėpavimą, kad išvengtumėte hiperventiliacijos.

Reikėtų vengti vaistų, kurie gali turėti įtakos kraujospūdžiui. Be to, jei apalpimas kartojasi, nedvejodami kreipkitės į gydytoją, kad nustatytumėte sinkopės priežastį ir ją išgydytų.