Turinys
Tremoras – tai nevalingas kūno ar atskirų jo dalių drebėjimo procesas. Jį reguliuoja nerviniai impulsai ir raumenų skaidulų susitraukiamumas. Dažniausiai tremoras yra patologinių nervų sistemos pokyčių simptomas, tačiau jis gali būti ir epizodinis, atsirandantis po fizinio krūvio ar streso. Kodėl atsiranda drebulys, ar jį galima suvaldyti ir kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Bendrosios valstybės charakteristikos
Tremoras yra nevalingas ritminis raumenų susitraukimas, kurio žmogus negali kontroliuoti. Procese dalyvauja viena ar kelios kūno dalys (dažniausiai pasireiškia galūnėse, rečiau galvoje, balso stygose, kamiene). Vyresnio amžiaus pacientai yra jautriausi chaotiškiems raumenų susitraukimams. Taip yra dėl organizmo nusilpimo ir susijusių ligų. Apskritai drebulys nekelia rimtos grėsmės gyvybei, tačiau žymiai sumažina jo kokybę. Drebulys gali būti toks stiprus, kad žmogus negali pakelti smulkių daiktų ar ramiai miegoti.
Galimos vystymosi priežastys
Dažniausiai drebulį sukelia traumos arba patologiniai procesai giliuose už judėjimą atsakinguose smegenų sluoksniuose. Nevalingi susitraukimai gali būti išsėtinės sklerozės, insulto, neurodegeneracinių ligų (pavyzdžiui, Parkinsono ligos) simptomas. Jie taip pat gali rodyti inkstų / kepenų nepakankamumą arba skydliaukės veiklos sutrikimą. Medicinos praktikoje dažnai yra polinkis į tremorą dėl genetinių veiksnių.
Kartais drebulys nerodo ligos, o yra apsauginė organizmo reakcija į išorinius dirgiklius. Tarp jų – apsinuodijimas gyvsidabriu, apsinuodijimas alkoholiu, stiprus emocinis stresas. Šiuo atveju drebulys yra trumpalaikis ir išnyksta kartu su dirgikliu.
Drebulys niekada neatsiranda be priežasties. Jei negalite paaiškinti tremoro kilmės arba jo intensyvumas atrodo bauginantis, kreipkitės į gydytoją.
Nevalingų susitraukimų klasifikacija
Gydytojai tremorą skirsto į 4 kategorijas – pirminį, antrinį, psichogeninį ir drebulį sergant centrinės nervų sistemos ligomis. Pirminis tremoras atsiranda kaip natūrali apsauginė organizmo reakcija į šaltį, baimę, intoksikaciją ir nereikalauja gydymo. Likusios kategorijos yra rimtų ligų, kurioms reikia medicininės pagalbos, pasireiškimas.
Klasifikacija pagal atsiradimo mechanizmą
Drebulys gali išsivystyti tik dviem atvejais – veiklos metu arba santykinio poilsio metu. Veiksmo tremoras (veiksmas) suveikia savanoriškai susitraukiant raumenų skaiduloms. Prie signalo, kurį nervų sistema siunčia į raumenį, prijungiami keli papildomi impulsai, kurie sukelia drebulį. Veiksmo tremoras gali būti laikysenos, kinetinis ir tyčinis. Laikydamiesi pozos atsiranda laikysenos drebulys, judesio momentu – kinetinis drebėjimas, o artėjant prie tikslo (pvz., bandant ką nors paimti, paliesti veidą/kitą kūno dalį) – tyčinis drebėjimas.
Drebulys ramybės būsenoje atsiranda tik atsipalaidavus, išnyksta arba iš dalies nublanksta judant. Dažniausiai simptomas rodo progresuojančią neurologinę ligą. Ligai progresuojant pamažu didėja svyravimų amplitudė, o tai labai pablogina gyvenimo kokybę ir apriboja žmogaus funkcionalumą.
Tremoro tipai
Pagrindiniai tremoro tipai yra šie:
- Fiziologinis drebulys. Dažniausiai lokalizuota rankose ir praktiškai nejaučiama žmogaus. Tai yra trumpalaikio pobūdžio ir atsiranda nerimo, pervargimo, žemos temperatūros, apsinuodijimo alkoholiu ar apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis fone. Be to, fiziologinis drebulys gali būti šalutinis poveikis vartojant stiprius vaistus.
- Distoninis tremoras. Būklė būdinga pacientams, sergantiems distonija. Daugeliu atvejų jis atsiranda distoniškos laikysenos fone ir palaipsniui stiprėja, kai liga vystosi.
- neuropatinis tremoras. Posturalinis-kinetinis drebulys, dažniausiai sukeliamas genetinės polinkio.
- Esminis tremoras. Daugeliu atvejų, lokalizuota rankose, yra dvišalė. Raumenų susitraukimai gali apimti ne tik rankas, bet ir liemenį, galvą, lūpas, kojas ir net balso stygas. Esminis tremoras perduodamas genetiškai. Jį dažnai lydi lengvas kreivumo laipsnis, galūnių raumenų tonusas ir spazmai rašant.
- Jatrogeninis arba vaistų drebulys. Atsiranda kaip šalutinis poveikis vartojant vaistus ar nekvalifikuotus gydytojo veiksmus.
- Parkinsono drebulys. Tai vadinamasis „virpantis poilsis“, kuris susilpnėja judesio ar bet kokios kitos veiklos metu. Šis simptomas būdingas Parkinsono ligai, tačiau gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, sergančiomis parkinsonizmo sindromu (pavyzdžiui, su daugiasistemine atrofija). Dažniausiai lokalizuojasi rankose, kartais į procesą įtraukiamos kojos, lūpos, smakras, rečiau galva.
- Smegenėlių drebulys. Tai tyčinis tremoras, rečiau pasireiškiantis kaip laikysena. Drebėjimo procese dalyvauja kūnas, rečiau galva.
- Holmso tremoras (rubralas). Nevalingų laikysenos ir kinetinių susitraukimų, atsirandančių ramybėje, derinys.
Terapijos ypatybės
Raumenų susitraukimus ne visada reikia gydyti. Kartais jų apraiškos būna tokios nereikšmingos, kad žmogus nejaučia didelio diskomforto ir toliau funkcionuoja įprastu ritmu. Kitais atvejais tinkamo gydymo paieška tiesiogiai priklauso nuo diagnozės.
Kaip diagnozuojamas drebulys?
Diagnozė nustatoma remiantis paciento ligos istorijos tyrimu, fiziologiniu ir neurologiniu tyrimu. Fiziologinio tyrimo etape gydytojas atskleidžia tremoro vystymosi mechanizmą, lokalizaciją ir apraiškas (amplitudę, dažnį). Norint susidaryti išsamų ligos vaizdą, būtina atlikti neurologinį tyrimą. Galbūt nevalingas drebėjimas yra susijęs su kalbos sutrikimu, padidėjusiu raumenų sustingimu ar kitais nenormaliais sutrikimais.
Po pirminės apžiūros gydytojas išduoda siuntimą atlikti bendruosius šlapimo ir kraujo tyrimus, biocheminius kraujo tyrimus. Tai padės pašalinti medžiagų apykaitos veiksnius, skatinančius tremorą (pavyzdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai). Tolesnės diagnostinės manipuliacijos priklauso nuo individualių paciento savybių. Pavyzdžiui, specialistas gali paskirti elektromiogramą (EMG). EMG yra raumenų aktyvumo ir raumenų reakcijos į stimuliaciją tyrimo metodas.
Smegenų traumų atveju duoda siuntimą KT ar MRT, o esant stipriam drebuliui (žmogus negali laikyti rašiklio/šakutės) – funkciniam tyrimui. Pacientui siūloma atlikti pratimų seriją, pagal kurią gydytojas įvertina jo raumenų būklę ir nervų sistemos reakciją į konkrečią užduotį. Pratimai labai paprasti – piršto galiuku palieskite nosį, sulenkite ar pakelkite galūnę ir pan.
Medicininis ir chirurginis gydymas
Esminį tremorą galima gydyti beta adrenoblokatoriais. Vaistas ne tik normalizuoja kraujospūdį, bet ir pašalina raumenų įtampą. Jei organizmas atsisako reaguoti į beta adrenoblokatorių, gydytojas gali skirti specialių vaistų nuo traukulių. Esant kitoms drebėjimo rūšims, kai pagrindinis gydymas dar nepasiteisino ir reikia kuo greičiau atsikratyti tremoro, skiriami trankviliantai. Jie duoda trumpalaikių rezultatų ir gali sukelti mieguistumą, koordinacijos stoką ir daugybę nepageidaujamų šalutinių poveikių. Be to, reguliarus trankviliantų vartojimas gali sukelti priklausomybę. Taip pat gydymo tikslais gali būti naudojamos botulino toksino injekcijos arba didelio intensyvumo fokusuotas ultragarsas.
Negalima savarankiškai gydytis. Griežtai laikykitės gydytojo rekomendacijų, nekeiskite nurodytų dozių, kad nepablogintumėte situacijos.
Jei medikamentinis gydymas neefektyvus, gydytojai taiko chirurginius metodus – giluminę smegenų stimuliaciją arba radiodažninę abliaciją. Kas tai yra? Gilioji smegenų stimuliacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu pulsuojantis prietaisas įkišamas po krūtinės oda. Jis generuoja elektrodus, siunčia juos į talamą (giliąją smegenų struktūrą, atsakingą už judėjimą) ir taip pašalina drebulį. Radijo dažnio abliacija šildo talaminį nervą, kuris yra atsakingas už nevalingus raumenų susitraukimus. Nervas praranda gebėjimą generuoti impulsus mažiausiai 6 mėnesiams.
Medicininė prognozė
Tremoras nėra gyvybei pavojinga būklė, tačiau ji gali labai paveikti gyvenimo kokybę. Kasdienės veiklos, tokios kaip indų plovimas, valgymas, spausdinimas, sukelia sunkumų arba yra visiškai neįmanomos. Be to, drebulys riboja socialinį ir fizinį aktyvumą. Žmogus atsisako bendrauti, įprasto darbo, kad išvengtų nepatogių situacijų, gėdos ir kitų dalykų.
Medicininė prognozė priklauso nuo pagrindinės ritminių susitraukimų priežasties, jų įvairovės ir individualių organizmo savybių. Pavyzdžiui, su amžiumi gali padidėti esminio tremoro apraiškos. Be to, yra įrodymų, kad nevalingas drebulys yra susijęs su padidėjusia rizika susirgti kitomis neurodegeneracinėmis ligomis (pvz., Alzheimerio liga). Fiziologinis ir vaistų drebulys yra lengvai pagydomi, todėl prognozė jiems palanki, tačiau pašalinti paveldimus veiksnius daug sunkiau. Svarbiausia yra laiku pasikonsultuoti su gydytoju ir pradėti gydymą.