Arbata priklauso būtiniems produktams, ji siūloma bet kuriame restorane ar kavinėje. Tačiau šis žodis gali reikšti visiškai skirtingus gėrimus, priklausomai nuo šalies ir įstaigos tradicijų.
Juodoji arbata – labiausiai paplitusi veislė (Kinijoje ši veislė vadinama raudona). Jo paruošimo metu arbatmedžio lapai pereina visą apdorojimo ciklą: džiovinamas, sultys, oksidacija, džiovinimas ir malimas. Juodoji arbata skatina smegenų veiklą, mažina depresiją, nuovargį, normalizuoja medžiagų apykaitą. Arbatos poveikis organizmui priklauso nuo užplikymo stiprumo: stiprus užpilas su cukrumi ir citrina kelia kraujospūdį, padažnina širdies ritmą, gali pakelti temperatūrą. Silpnai užplikyta arbata mažina kraujospūdį ir karščiavimą. Moksliškai įrodyta, kad arbata pagerina nuotaiką padidindama hormono serotonino kiekį. Šis gėrimas stiprina kraujagyslių sieneles, neleidžia susidaryti trombams, šalina iš organizmo toksinus ir sunkiuosius metalus, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Tačiau per didelis juodosios arbatos vartojimas gali sukelti nemigą, nervingumą, venų varikozę ir širdies aritmijas.
Metant svorį, rekomenduojama gerti juodąją arbatą su liesu pienu – šis gėrimas slopina apetitą, kartu suteikia jėgų ir žvalumo.
Žalioji arbata gaminamas iš to paties arbatmedžio lapų kaip ir juodoji, tačiau jie arba visiškai neoksiduoja, arba atlieka šią procedūrą kelias dienas (juodosioms veislėms gauti reikia kelių savaičių). Atsižvelgiant į tai, keičiasi ir gėrimo savybės – jis įgauna skaidresnę spalvą ir subtilų, ne tokį intensyvų skonį. Nerekomenduojama virti žaliosios arbatos su stačiu verdančiu vandeniu – tik karštu, ne aukštesniu kaip 70 – 80 laipsnių temperatūros vandeniu. Dėl supaprastintos lapų apdorojimo procedūros žaliojoje arbatoje išsaugoma nemažai maistinių medžiagų, kurios buvo prarastos ruošiant juodąją arbatą: vitaminą C, cinką ir katechinus, įskaitant svarbiausią iš jų taniną. Tai P-vitaminų grupės medžiagos, pasižyminčios antioksidacinėmis savybėmis, kurios neleidžia atsirasti navikams ir mažina laisvųjų radikalų skaičių, lėtinančių senėjimo procesus. Dar senovės Kinijoje atkreipė dėmesį į tai, kad žalioji arbata gerina regėjimą, koncentruoja dėmesį ir didina reakcijos greitį. Iš tiesų, šiame gėrime kofeino yra net daugiau nei kavoje, tačiau jis įsisavinamas ilgiau ir veikia lėčiau. Be to, žalioji arbata padeda sumažinti kūno riebalus, taip pat ir kraujagyslių viduje, o tai gerina širdies ir kraujagyslių veiklą. Tačiau tai daro ir neigiamą poveikį organizmui – didina kepenų ir inkstų apkrovą, todėl verčiau apsiriboti penkiais šio gėrimo puodeliais per dieną.
Žalioji arbata plačiai naudojama kosmetologijoje - ji valo odos poras ir drėkina, todėl prausimasis ir kaukės iš jos lapų yra labai naudingos. Be to, šis gėrimas dažnai naudojamas svorio metimui - jis, kaip ir juodasis, mažina apetitą ir skatina riebalų deginimą, tačiau jame yra daugiau maistinių medžiagų, reikalingų dietos turinčio žmogaus organizmui.
Balta arbata - arbata iš pirmųjų dviejų žydinčių lapų arbatos šakos gale. Tikra baltoji arbata skinama anksti ryte - nuo 5 iki 9 valandos tik esant sausam, ramiam orui. Jis apdorojamas specialiu būdu, rankiniu būdu, nenaudojant technologijos. Surinkti lapai garinami ir džiovinami, aplenkiant kitus apdorojimo etapus. Baltąją arbatą galima užvirinti tik šiltu vandeniu - apie 50 laipsnių. Gydytojai mano, kad būtent baltoji garsaus gėrimo įvairovė efektyviausiai apsaugo nuo riebalų ląstelių susidarymo, taip pat skatina jau susidariusių lipidų sankaupas, kurios apsaugo nuo širdies ligų ir diabeto. Baltoji arbata kepenims turi ne tokį stiprų poveikį nei žalioji, tačiau kitais atžvilgiais jos yra beveik identiškos.
Geltona arbata - taip vadinama viena brangiausių žaliosios arbatos veislių, senovės Kinijoje ji buvo tiekiama ant imperatoriškosios šeimos stalo. Nors yra jo nuostabių gydomųjų savybių idėja, ji iš esmės niekuo nesiskiria nuo įprastos žalios spalvos.
Arbatos karkasas pagamintas iš hibiscus sabdariff šepetėlių. Šio gėrimo kilmė siejama su Senovės Egiptu, jis pasižymi geromis troškulį malšinančiomis savybėmis, hibiscus galima vartoti tiek karštą, tiek šaltą, pagal skonį galima dėti cukraus. Jame yra daug naudingų medžiagų, įskaitant vitaminą P, citrinų rūgštį, flavonoidus, gerinančius kraujagyslių struktūrą, ir kvercitino, kuris padeda išvalyti organizmą. Reikia atsiminti, kad ši arbata turi ryškų diuretikų poveikį ir didina skrandžio rūgštingumą; nerekomenduojama jo vartoti sergant gastritu ir pepsine opa.