Tyrimas buvo atliktas JK pavyzdžiu ir buvo apsvarstyti du galimi scenarijai. Pirmasis apima visų ganyklų ir ariamos žemės, naudojamos pašarams gaminti, pavertimą mišku. Antruoju atveju visos ganyklos paverčiamos miškais, o ariamoje žemėje auginami vietiniai vaisiai ir daržovės tik žmonių maistui.
Tyrėjai nustatė, kad pagal pirmąjį scenarijų JK galėtų kompensuoti savo CO2 emisijas per 12 metų. Antroje – 9 metams. Abu scenarijai suteiks pakankamai baltymų ir kalorijų kiekvienam JK gyvenančiam asmeniui, o tai padės pagerinti maisto saugumą. Tyrime pažymima, kad miškų atsodinimas žemėje, kurioje auginami ūkiniai gyvūnai, taip pat galėtų padėti JK gaminti augalinius baltymus, tokius kaip pupelės, ir auginti daugiau vaisių bei daržovių.
Kaip miškų atkūrimas naudingas aplinkai
Remiantis anksčiau šiais metais žurnale „The Lancet“ paskelbtu tyrimu, gyvulininkystė reikalauja daug išteklių ir kenkia klimatui, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir biologinės įvairovės nykimo.
Augalinė ar veganiška mityba yra ne tik naudinga planetai, bet ir gali palaikyti augantį gyventojų skaičių, kuris iki 2025 pasieks 10 milijardus. „Net nedidelis raudonos mėsos ar pieno produktų suvartojimo padidėjimas šį tikslą apsunkintų arba taptų neįmanomas. “, – rašoma pranešime.
Ankstesnis Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad jei visi pasaulyje taptų vegetarais, žemės naudojimas sumažėtų 75 proc., o tai apribotų klimato kaitą ir leistų sukurti tvaresnę maisto sistemą.
Harvardo tyrimo duomenimis, abu scenarijai leistų JK pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus tikslus. Tyrime pabrėžiama, kad norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą reikia imtis „drastiškų veiksmų, gerokai didesnių už tai, kas šiuo metu planuojama“.
Perėjimas prie gyvulių pakeitimo miškais taip pat suteiks vietos laukinei gamtai naujus namus, o tai leis populiacijoms ir ekosistemoms klestėti.