Ką daryti, jei vaikas labai nervingas

Ką daryti, jei vaikas labai nervingas

Karštas temperamentas, irzlumas, „riaušiai laive“ – dažnos brendimo, amžiaus krizių apraiškos. Tačiau yra ir kitų tėvų nerimo priežasčių. Neuropatologas turi išsiaiškinti, kodėl vaikas yra labai nervingas ir kur yra riba tarp šlapimo nelaikymo ir gedimo. Nėra nieko baisaus kreiptis į gydytoją. Netenkina valstybinė poliklinika, kur vienas kitą pažįsta iš matymo? Į pagalbą ateis privati ​​įstaiga. Ir kartais tokie "protrūkiai" praeina savaime.

Neatsitiktinai vaikas labai nervinasi – ieškokite priežasties.

Kodėl vaikas staiga labai susinervino

Kūdikiai kasmet tampa ypač nervingi, nuo 2 iki 3 metų ("nepriklausomybės" krizė), 7 metų ir vyresni. Tėvai daug girdėjo apie paauglystę ir patys tai prisimena. Priežastys, kodėl vaikas labai nervinosi, yra susijusios su socialiniais, fiziologiniais ir psichologiniais veiksniais.

  1. Noras savarankiškumo, atsiskirti nuo tėvų, nors pats mažylis savęs be jų dar neįsivaizduoja.
  2. Temperamentas. Cholerikas visada pasiekia tai, ko nori (šaukimai, isterikai).
  3. Nuovargis. Kūdikiai nenori per daug susijaudinti. Jų sustojimo „mygtukas“ neveikia, todėl kūdikiai ir vaikai iki 3 metų yra apsaugoti nuo ilgų triukšmingų įvykių, animacinių filmų žiūrėjimo ir laukinių švenčių su visais artimaisiais ir draugais.
  4. Dienos grafiko pažeidimas.
  5. Išlepinimas. Tėvai kartais pasiruošę duoti vaikams visus žaislus, jei tik jie nereikalauja dėmesio, priežiūros, laiko.
  6. Trūksta aiškaus dėmesio ir tėvų vienybės. Tėtis duoda grąžtą žaisti, mama paima. Arba mama šiandien ir rytoj sako „ne“, o poryt – „taip“.
  7. Fiziologinės problemos. Neurozės šiandien nieko nestebina. Pasitaiko, kad vaikas labai nervinasi dėl ligų (nosies užgulimas, dantų dygimas), hormoninių pokyčių (paaugliams), vystymosi problemų.

Nereikia šaukti ant sūnaus ar dukros (nors tėvai ne geležiniai, reakciją galima suprasti). Turite nusilašinti raminamųjų ir adekvačiai įvertinti situaciją.

Vaikas labai nervinasi: ką daryti

Jei gedimai atsiranda reguliariai, turite kreiptis į vaikų kliniką. Pediatras gali pastebėti problemas, kurių mamos ir tėčiai nepastebės. Kartais padeda neurologas.

Jei tėvai drovūs, reikėtų pagalvoti apie vaiką – atžalos nervina epilepsija, autizmas. Turite prisiminti savo atsakomybę prieš vaikus.

Tačiau priežastys slypi ir kitur, nuo kurių priklauso problemos sprendimas.

  • Jie kalbasi iš širdies į širdį, parodo, kad myli sūnų ir dukrą. Vaikams apie brendimą, pirmąją meilę pasakojama iš anksto.
  • Turime padėti jiems pažinti ir tobulėti. Susidomėjimo skyriai ir saikingas fizinis aktyvumas pašalins perteklinį dirglumą.
  • Stebėkite kūdikį. Nervingi „spektakliai“ prasideda aikštės viduryje ar prie vitrinos? Jie apkabina kūdikį ir sako, kad pirkinys bus atliktas vėliau. Ne tai? Vaikas paliekamas vienas, bet ne toli. Jis ir dabar negirdi – nei keiksmų, nei patikinimų.
  • Būtina būti šalia vaikų ir visada kalbėtis nuoširdžiai.

O kartais, kai vaikas nuolat labai nervinasi, ko nemoka daryti rūpestingi ir užjaučiantys tėvai bei močiutės, reikia pasižiūrėti į save. Mamų ir tėčių žodžiai ir poelgiai išsiskiria, ar šeimoje trūksta suaugusiųjų pagarbos vienas kitam ar savo „aš“? Tada teks išnarplioti raizginį su savimi...

Palikti atsakymą