Kodėl mes užmezgame santykius, kurių nenorime?

1.  Pirmasis variantas – jums tiesiog patinka būti įskaudinti. Yra žmonių, kurie duona nemaitina, tegul kenčia. Trumpas laimėjo rinkimus – koks siaubas, pasaulio valiuta praranda pozicijas – bėdos, kolega – koks idiotas, antsvoris – visiška katastrofa. Galite išvardyti be galo, nuo buitinių smulkmenų iki tikrai didelių problemų. Beje, tokie žmonės visaip stengiasi išvengti susidūrimų su pastaraisiais, kasdien po truputį kenčiantys. Kęsti ar nekentėti yra pasirinkimas. Jei nesėkmės asmeniniame fronte kartojasi ir vėl, pagalvokite – gal jums tai tiesiog patinka? Nes jau sutikote su kenčiančiojo pozicija. Blogas ir žalingas įprotis. 

2. Baimė likti vienam. Pabandykite tai išsiaiškinti ir paklauskite savęs tiesiai – kodėl aš bijau likti viena? Galbūt jums tiesiog reikia kažko „už priedus“, ar nutildyti vidinį monologą, atskiesti nejaukią akimirką viduje, kai lieki vienas su savimi. Jei nesijaučiate gerai, kai esate vienas, kodėl nusprendėte, kad kažkas su jumis bus gerai?  

3. Perdėti lūkesčiai iš partnerio. Ne, magas neateis, po susitikimo tavo gyvenimas pagerės ir pagaliau ateis laimė. Ši pozicija sėkmingai įrašyta į rangą „nuo pirmadienio iki dietos“, „po lietaus ketvirtadienį“, „gavus plutą“, „taip išeinu iš biuro, gyvensiu“ ir t.t. nustoti ieškoti laimės kitame žmoguje, o rasti ją savyje? Vedlys atvyko, jis jau čia, pažiūrėk į veidrodį. Niekas nepagydys nuo ilgesio, tuštumos viduje, gailesčio sau, gyvenimo prasmės stokos. Dėl to „staiga“ paaiškėja, kad išrinktasis jus nuvils, pasirodys esąs paprastas mirtingas žmogus, neturintis jokių magiškų sugebėjimų. Neperkelkite atsakomybės už savo gyvenimą ant kitų pečių ir savo lūkesčių priskirkite kitam žmogui. Buvimas kartu yra sąmoningas pasirinkimas, o ne apgalvotas ar nesąmoningas bandymas užpildyti trūkstamas gyvenimo konstruktoriaus dalis.

4. Žmonės spręs. Taip jau susiklostė, kad žmonės visada domisi kažkieno asmeniniu gyvenimu ir visi, žinoma, jį supranta geriau nei patys įvykių dalyviai. „Kai susituoksi, kai turėsi vaikų, susirask sau normalų vyrą, kodėl tu vienas? – bent kartą gyvenime šiuos klausimus juokais ar rimtai išgirdo visi viengungiai. Nepilnavertiškumo jausmas ir priklausomybė nuo kitų nuomonės stumia žmones į santykius vardan santykių, nes visi aplinkiniai nusprendė, kad būti vienam yra blogai, būti vienam – neteisinga. Neturėtumėte būti su pirmuoju sutiktu žmogumi vien todėl, kad visi aplinkiniai nusprendė, kad jums reikia skubiai susituokti ar susilaukti vaikų. Jei kas nors pasirinko jus kaip porą, tai visiškai nereiškia, kad esate geri. Jei niekas jūsų nepasirinko kaip pora, tai nereiškia, kad esate blogi. Savivertės jausmas ir savęs identifikavimas neturėtų priklausyti nuo aplinkinių nuomonės, jie daug ką pasako.

5. Per ilgai laukėte. Ir jie jau desperatiškai trokšta ieškoti didelės ir šviesios meilės, kad sutinka mažą, nerimtą romaną, pasibaigusį ilgais sunkiais jūsų santykiais su ne mažiau sunkia pertrauka. Ar taip jau buvo kelis kartus? Galbūt ten neieškote didelio ir švaraus, o gal ir visai nereikia jo ieškoti. Žr. ankstesnes pastraipas.

6. Nežinai kaip kitaip. Kai vienintelis pavyzdys per visą vaikystę yra kivirčai tarp tėvų, indų daužymas, abipusis tėvo ir mamos nepasitenkinimas vienas su kitu, suaugusiojo gyvenime sunku sukurti laimingą šeimą, kurios niekada nematei, nejautei. Nežinai, kaip gyventi kitaip, vaikystėje tavęs nerodė. Galva supranti, kad tėvų sąjungoje mažai kas yra sveiko, bet šios nuotraukos jau įrašytos į pasąmonės kietąjį diską 25-ajame kadre. Jie vėl ir vėl šliaužia į jūsų realybę, ir jūs galite net nepastebėti, kad tai sena istorija su tęsiniu. 

Visi šie punktai pagrįsti vienu vieninteliu jausmu – nežinojimu ir baime. Kuriame iš punktų buvo atsakyta, kuriame atpažinote save – šiek tiek pagalvokite laisvalaikiu šioje perspektyvoje. Galbūt tada atsakymas į klausimą „kodėl vėl įsivėlėte į istoriją su bloga pabaiga“ išliks paviršiuje.

 

Palikti atsakymą