PSIchologija

Kartais pasiklystame spėlioti: kas nutiko mylimam žmogui – kodėl jis tapo toks grubus, irzlus ir šaltas? Juk romanas prasidėjo taip gražiai... Galbūt esmė yra jo asmenybėje. Kas jai gali būti negerai?

Kasdieniame gyvenime psichopatais vadinami sprogstamojo temperamento žmonės arba tiesiog ekscentriški. Tačiau griežtai kalbant, psichopatija yra asmenybės sutrikimas. Ir pagal statistiką dauguma psichopatų yra vyrai.

Iš pažiūros jie gali būti nepaprastai žavūs, švelnūs ir bendraujantys, tačiau ilgalaikiai santykiai su jais yra labai toksiški jų partneriams.

Kaip suprasti, kad mes susiduriame su psichopatu, o ne tik su sudėtingo charakterio žmogumi? Žinoma, diagnozę gali nustatyti tik specialistas, tačiau čia yra keletas nerimą keliančių signalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

1. Jis į tave žiūri iš aukšto.

Psichopatas tiesiogiai ar netiesiogiai pabrėžia savo pranašumą prieš partnerį, kuris tariamai nesiekia jo lygio: „Tu esi kvailas ir neišsilavinęs“, „Tu per daug emocionalus“, „Tu storas ir pagarsėjęs“.

Šalia psichopatinės asmenybės partneris jaučiasi kaip „jaunesnysis pagal rangą“, nieko vertas ir nevertas, kurio užduotis yra įtikti ir nuraminti savo stabą.

2. Jo meilės pareiškimus greitai pakeičia abejingumas.

Jis gali gražiai jus prižiūrėti, o jūsų medaus mėnuo bus toks romantiškas... Tačiau gana greitai jis atšąla ir ima su jumis elgtis atmestinai. Santykiai su psichopatu yra tarsi kalneliai: jis arba myli, arba nekenčia, kivirčai kaitaliojasi su audringais susitaikymais. Nepagarba greitai virsta įžeidimais.

Jo aukai ši situacija yra tikrai traumuojanti ir kupina depresijos, neurozių, piktnaudžiavimo narkotikais ar alkoholiu. Ir bet kuriuo atveju - potrauminis sindromas.

3. Jis nemoka pripažinti savo kaltės

Jis niekada neatsako už tai, kas vyksta, ir už savo veiksmus – visada kalti kiti. Net kai jo kaltė akivaizdi, jis mikliai iškraipo ir pateikia tai, kas įvyko, kaip nevalingą klaidą ar pokštą. Arba tikina, kad buvo nesuprastas. Arba partneris tiesiog per jautrus. Žodžiu, jis daro viską, kad sumažintų savo atsakomybę.

4. Jis naudoja manipuliacijas, kad tave laimėtų.

Psichopatui piršlybos yra tik žaidimas arba sportas: jis vilioja manipuliaciniais triukais, kurie nėra nei šilti, nei nuoširdūs. Gerumas, dėmesys, rūpestis, dovanos, kelionės jam tik priemonė gauti tai, ko nori. Jis tikisi, kad vėliau, pasibaigus saldainių puokštės periodui, partneris už visa tai sumokės paklusdamas.

5. Jam neužtenka vieno partnerio.

Psichopatas nemoka kurti artimų, nuoširdžių santykių, greitai pavargsta ir leidžiasi ieškoti naujų nuotykių. Tai nereiškia, kad jis tuoj pat paliks erzinančią auką – tokie žmonės moka derinti kelis romanus vienu metu.

6. Jis agresyviai reaguoja į bet kokią kritiką.

Išoriškai jis sukuria valdingo, narciziško ir bedvasio žmogaus, kuriam nerūpi kitų patirtis, įspūdį. Tačiau kaip aštriai ir su kokia agresija jis reaguoja, kai yra kritikuojamas, kvestionuojamas ar apleidžiamas!

Priežastis nėra ta, kad jis nepasitiki savimi ar jam reikia kitų pritarimo. Ne, esmė ta, kad jis tiki savo pranašumu ir galia prieš kitus. Ir todėl jis negali pakęsti, jei kas nors nurodo jo silpnybes arba „neteisingai“ su juo bendrauja.

7. Jam svarbu visame kame jaustis nugalėtoju.

Jo nuomone, pasaulis yra padalintas į nugalėtojus ir pralaimėjusius. Ir jam labai svarbu visame kame, net smulkmenose, būti tarp pirmųjų. Toks požiūris nesuderinamas su sveikais santykiais, apimančiais bendradarbiavimą, kompromisus ir gebėjimą atgailauti.

8. Šalia jo prarandi gebėjimą samprotauti.

Esant pakankamai ilgiems santykiams, psichopato partneris pradeda jausti pažinimo sutrikimus: gali turėti atminties, koncentracijos, dėmesio, motyvacijos, saviorganizacijos problemų. Jis tampa išsiblaškęs, ne toks efektyvus, jį užvaldo nerimas.

9. Jis nori dominuoti

Psichopatas mėgsta žeminti, kontroliuoti ir nuvertinti kitus – taip jis išreiškia savo galią tau. Tačiau jis negali pakęsti, jei jie bando jam parodyti jo elgesį, ir supyksta. Be to, jis bando atkeršyti „nusikaltėliui“.

10. Jis dažnai slepia tiesą

Tai dar viena jo manipuliacinių polinkių apraiška. Jis gali tik apie ką nors tylėti arba meluoti į akis. Be to, melas gali būti susijęs ir su smulkmenomis, ir su labai svarbiais dalykais – vaiku iš šono, nuolatiniu partneriu ar šeimynine padėtimi.

11. Jis neturi moralės

Psichopatas atmetė socialines normas ir moralines taisykles ir lengvai jas peržengia. Visų rūšių sukčiavimas, vagystės, priekabiavimas, gąsdinimas, kerštingumas tiems, kurie stoja jam kelyje – visos priemonės jam naudingos.

12. Jis nesugeba gilių jausmų.

Su paviršutiniška pažintimi jis gali sužavėti ir parodyti simpatiją, o to tikrai nesugeba. Bendraudamas su nepažįstamu žmogumi psichopatas gali pasirodyti daug geresnis, nei yra įpratęs elgtis su partneriu – ypač jei jam reikia padaryti įspūdį stipriam žmogui ar sukelti pavydą.

13. Jis skelbiasi auka

Tai tipiška manipuliavimo forma, kai psichopatai bendrauja su paprastu žmogumi, turinčiu empatiją. Jie naudojasi mūsų empatijos ir užuojautos gebėjimu, vaizduodami save kaip nelaimingas aukas ir gauna atleidimą už bet kokius nusižengimus. Tai leidžia jiems išvengti kaltės ir atsakomybės bei pasiekti savo tikslus.

14. Jam svetimas gerumas ir pagarba

Jie neturi išvystyto empatijos jausmo, todėl partneris yra priverstas kaskart iš naujo jam paaiškinti, kaip žmogiškai elgtis su kitais žmonėmis ir ko jis tikisi iš savęs: „Nekalbėk su manimi taip! Prašau nustoti meluoti! Kodėl tu toks žiaurus ir nemandagus su manimi?

15. Jaučiate, kad niekada nebūsite pakankamai geras.

Psichopatas linkęs kaltinti, kritikuoti ir taip menkinti savo partnerį: „Tu apsirengei kaip vaikštynė! Tu blogai išvalei namus! Tu toks kvailas! Nesakyk tau nė žodžio! Pagalvok, koks pažeidžiamas! Kaip erzina!" Bet kokius partnerio prašymus ar reikalavimus jis interpretuoja kaip bandymus jį suvaldyti ir suvokia priešiškai.


Apie autorių: Rhonda Freeman yra klinikinė neuropsichologė.

Palikti atsakymą