Dauguma žmonių atsiprašo formaliai ir nenuoširdžiai, o tai kenkia santykiams. Treneris Andy Molinskis kalba apie keturias klaidas, kurias darome atsiprašę.
Pripažinti savo klaidas sunku, o atsiprašyti už jas dar sunkiau — reikia pažvelgti žmogui į akis, rasti tinkamus žodžius, pasirinkti tinkamą intonaciją. Tačiau atsiprašymas yra būtinas, jei norite išsaugoti santykius.
Galbūt jūs, kaip ir daugelis kitų, darote vieną ar kelias įprastas klaidas.
1. Tušti atsiprašymai
Jūs sakote: „Atsiprašau“ arba „atsiprašau“ ir manote, kad to užtenka. Tuščias atsiprašymas yra tik apvalkalas, kuriame nieko nėra.
Kartais jaučiate, kad padarėte ar pasakėte ką nors ne taip, tačiau esate toks piktas, nusivylęs ar susierzinęs, kad net nesistengite suprasti, kas yra jūsų kaltė ir ką galima padaryti, kad situacija būtų ištaisyta. Jūs tiesiog sakote žodžius, bet nesuteikite jiems jokios reikšmės. Ir tai akivaizdu žmogui, kurio atsiprašote.
2. Per didelis atsiprašymas
Jūs sušukite: „Aš labai atsiprašau! Aš jaučiuosi siaubingai!" arba „Labai atsiprašau dėl to, kas nutiko, kad negaliu užmigti naktimis! Ar galiu kažkaip pasitaisyti? Na, pasakyk man, kad tu manęs nebeįžeidžia!
Atsiprašyti reikia norint ištaisyti klaidą, išspręsti nesutarimus ir taip pagerinti santykius. Per didelis atsiprašymas nepadeda. Atkreipiate dėmesį į savo jausmus, o ne į tai, ką padarėte ne taip.
Tokie atsiprašymai tik atkreipia į tave dėmesį, bet problemos neišsprendžia.
Kartais per didelės emocijos neatitinka kaltės laipsnio. Pavyzdžiui, visiems susitikimo dalyviams turėjote paruošti dokumento kopijas, bet pamiršote tai padaryti. Užuot glaustai atsiprašę ir skubiai ištaisę situaciją, imate maldauti savo viršininko atleidimo.
Kita per didelio atsiprašymo forma – nuolat kartoti, kad atsiprašau. Taigi jūs tiesiogine prasme verčiate pašnekovą pasakyti, kad jis jums atleidžia. Bet kokiu atveju, perdėtas atsiprašymas nėra orientuotas į asmenį, kurį nuskriaudėte, į tai, kas atsitiko tarp jūsų, ar į jūsų santykių taisymą.
3. Neišsamus atsiprašymas
Jūs žiūrite žmogui į akis ir sakote: „Atsiprašau, kad taip atsitiko“. Tokie atsiprašymai geriau nei pertekliniai ar tušti, bet ir nelabai veiksmingi.
Nuoširdus atsiprašymas, kuriuo siekiama pataisyti santykius, susideda iš trijų esminių komponentų:
- prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį situacijoje ir gailėtis,
- prašydamas atleidimo
- pažadas padaryti viską, kas įmanoma, kad tai, kas įvyko, niekada nepasikartotų.
Visada kažko trūksta nepilname atsiprašyme. Pavyzdžiui, galite pripažinti, kad esate iš dalies kaltas dėl to, kas nutiko, tačiau nesigailėsite ir neprašysite atleidimo. Arba galite remtis kito asmens aplinkybėmis ar veiksmais, bet nekalbant apie savo atsakomybę.
4. Neigimas
Jūs sakote: „Atsiprašau, kad taip atsitiko, bet tai ne mano kaltė“. Jums būtų malonu atsiprašyti, bet jūsų ego neleidžia pripažinti savo klaidos. Galbūt esate per daug piktas ar nusivylęs, todėl užuot nuoširdžiai pripažinęs savo kaltę, ginatės ir viską neigiate. Neigimas nepadės jums atkurti santykių.
Stenkitės kontroliuoti savo emocijas ir sutelkti dėmesį į tai, kas atsitiko, ir į asmenį. Jei jaučiate, kad emocijos jus užvaldo, skirkite laiko ir nusiraminkite. Geriau atsiprašyti kiek vėliau, bet ramiai ir nuoširdžiai.