5 situacijos, kai neturėtumėte išsaugoti savo santuokos

Jei visi bandymai pagerinti santykius šeimoje nepavyksta, užduokite sau klausimą: ar verta išsaugoti santuoką? Taip, esame įpratę manyti, kad tai daryti verta bet kokia kaina, bet prie ko tai iš tikrųjų gali privesti? Galbūt – į tai, kad kančios ir nepasitenkinimas šeimos gyvenimu tik augs. Štai keletas atvejų, kai tikriausiai turėtumėte rimtai apsvarstyti skyrybas.

1. Gyvenimas mūšio lauke už „šeimos išsaugojimą vaiko labui“

Situacija, kai santuoka grindžiama tik bendro vaiko auklėjimu, o tėvų santykiai palieka daug norimų rezultatų. Auganti įtampa, tarpusavio pretenzijos, bendrų interesų trūkumas kasdien kursto namų aplinką ir sukelia dažnus kivirčus bei skandalus. Abu sutuoktiniai kenčia nuo šeimos santykių neišsipildymo, nesijaučia reikalingi ir mylimi.

Pats vaikas auga nesveikoje nuolatinių konfliktų tarp artimųjų aplinkoje. Dėl to paauglystėje jis gali patirti psichologinių problemų ir susidaryti neteisingą santykių kūrimo modelį ateityje.

Tokiose situacijose be galo svarbu užduoti sau klausimą, ar tikrai verta gelbėti santuoką, o svarbiausia – kodėl. Jei motyvacija yra tik vaikas, greičiausiai tai nėra verta: galų gale jis tik kenčia. Jei abu tėvai nori kurti santykius, svarbu nuo tėvo ir mamos šeimos modelio pereiti prie vyro ir žmonos modelio. Kai įtampa išnyks, gali atsirasti vietos laimei ir naujiems jausmams vienas kitam.

2. Vienatvė poroje

Situacija, kai vienas partneris negali pasikliauti antruoju, nes vienas, kitas yra su juo tik „džiaugsme ir turtuose“, bet ne „ligoje ir skurde“. Su visomis rimtomis problemomis turite susitvarkyti patys. Bėgant laikui problemų vengiantis partneris antrojo sutuoktinio gyvenimą pradeda dar labiau apsunkinti, tarsi išmėgindamas jėgas. Atsirandantis silpnumo jausmas sukelia agresiją ir norą pademonstruoti savo pranašumą, o tam būtina, kad mylimam žmogui nepavyktų.

Ar verta likti tokiuose santykiuose? Šeimoje svarbu telkti išteklius bendriems tikslams pasiekti, o ne pasinaudoti vienas kitu, atsitraukti, kai kas nors nepavyksta.

3. Jausmas, kad išvykus viskas tik pablogės.

Pasitaiko, kad partnerę – dažniausiai moterį – veda baimė, kad išvykimas tik pablogins situaciją, sukels agresiją ir persekiojimą. Ir ši baimė yra tokia didelė, kad auka išlieka santykiuose su prievartautoju, bando įvykdyti visus reikalavimus, kad nesupyktų greito būdo sutuoktinio.

Išbristi iš smurto artimoje aplinkoje situacijos būtina, tačiau itin svarbu iš anksto pasirūpinti savo saugumu.

4. Dujų purškimas

Situacija, kai vienas partneris priverčia kitą abejoti savo psichine sveikata. Palaipsniui didėja spaudimas, auka pradeda jausti, kad tiesa „nėra savaime“, o agresorius savo neadekvačius veiksmus perduoda kaip norma. Pavyzdžiui, sutuoktinis gali sužinoti, kad jos vyras turi kitokią šeimą – su vaikais, bendrais planais ir svajonėmis. Ne tik pati situacija yra nemaloni, bet ir partneris gali patikinti savo žmoną, kad tai, kas vyksta, yra visiškai normalu.

5. Kaltės jausmas ir jausmas, kad nuolat kažką skolingi savo partneriui

Gyvenimas šeimoms meta įvairius išbandymus. Kai kurie partneriai atkakliai įveikia bet kokias bėdas ir sunkumus, auga ir stiprėja. Tačiau pasitaiko ir taip, kad tragiška situacija tampa manipuliavimo metodu: „Jei ne tu, aš... išvažiuočiau (a) dirbti į Australiją, gaučiau paaukštinimą darbe, suteikčiau (a) vaikams normalų išsilavinimą. “ Žmogus verčiamas galvoti, kad partneris dėl jo atsisakė kažko svarbaus ir dabar jis yra giliai skolingas.

Ištverminga kaltė menkina savigarbą, gyvenimas pamažu tampa visiškai nepakeliamas. Kaip ir ankstesniais atvejais, skyrybos tokioje situacijoje tampa vienintele išeitimi, tačiau geriau pasiruošti atsitraukimo kelią iš anksto, nelaukiant to momento, kai kantrybės taurė persipildys ir teks eiti „niekur“.