Buvo laikas, kai vegetariška ir veganiška mityba buvo tik nedidelės subkultūros dalis Vakarų pasaulyje. Buvo manoma, kad tai buvo hipių ir aktyvistų, o ne visų gyventojų susidomėjimo sritis.
Vegetarus ir veganus aplinkiniai vertino arba su priėmimu ir tolerancija, arba su priešiškumu. Bet dabar viskas keičiasi. Vis daugiau vartotojų pradeda suvokti teigiamą augalinės mitybos poveikį ne tik sveikatai, bet ir daugeliui kitų gyvenimo aspektų.
Augalinė mityba tapo įprasta. Įžymūs visuomenės veikėjai ir didelės korporacijos ragina pereiti prie veganizmo. Net tokie žmonės kaip Beyoncé ir Jay-Z priėmė veganišką gyvenimo būdą ir investavo į veganiško maisto įmonę. O didžiausia pasaulyje maisto bendrovė „Nestlé“ prognozuoja, kad augalinis maistas ir toliau populiarės tarp vartotojų.
Kai kuriems tai yra gyvenimo būdas. Pasitaiko, kad net ištisos įmonės vadovaujasi filosofija, pagal kurią atsisako mokėti už viską, kas prisideda prie žmogžudystės.
Supratimas, kad gyvūnų naudojimas maistui, drabužiams ar kitiems tikslams nėra būtinas mūsų sveikatai ir gerovei, taip pat gali būti pagrindas plėtoti pelningą augalų ekonomiką.
Nauda sveikatai
Dešimtmečius trukę tyrimai parodė, kad augalinė mityba, be abejo, yra viena sveikiausių pasaulyje. Įprastos augalinės dietos maistas padeda sumažinti uždegimą organizme, gerina kraujagyslių funkciją ir sumažina metabolinio sindromo bei diabeto riziką.
Mitybos specialistai sutinka, kad alternatyvūs gyvūniniai baltymai – riešutai, sėklos, ankštiniai augalai ir tofu – yra vertingi ir įperkami baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltiniai.
Augalinė dieta yra saugi visais žmogaus gyvenimo etapais, įskaitant nėštumą, kūdikystę ir vaikystę. Tyrimai nuosekliai patvirtina, kad subalansuota, augalinė mityba gali aprūpinti žmogų visomis gerai sveikatai reikalingomis medžiagomis.
Didžioji dauguma veganų ir vegetarų, tyrimų duomenimis, gauna rekomenduojamą baltymų paros normą. Kalbant apie geležį, augalinės kilmės dietoje gali būti tiek pat ar daugiau nei mėsos turinčioje dietoje.
Gyvūniniai produktai ne tik nereikalingi optimaliai sveikatai užtikrinti, bet vis daugiau mitybos specialistų ir sveikatos priežiūros specialistų pripažįsta, kad gyvūninės kilmės produktai yra net kenksmingi.
Augalinės dietos tyrimai ne kartą parodė, kad augalinį maistą valgančių žmonių kūno masės indeksas ir nutukimo rodikliai yra žemiausi. Sveika, augalinė mityba taip pat padeda sumažinti širdies ligų, insulto, vėžio, nutukimo ir diabeto riziką, kurios yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių daugelyje Vakarų šalių.
Etika
Didžiajai daugumai žmonių, gyvenančių šiuolaikiniame pasaulyje, mėsos valgymas nebėra esminė išgyvenimo dalis. Šiuolaikinei žmonijai, kad išgyventų, nebereikia saugotis nuo gyvūnų. Todėl šiais laikais gyvų būtybių valgymas tapo pasirinkimu, o ne būtinybe.
Gyvūnai yra tokios pat protingos būtybės kaip ir mes, turinčios savo poreikius, troškimus ir interesus. Mokslas žino, kad, kaip ir mes, jie gali patirti daugybę pojūčių ir emocijų, tokių kaip džiaugsmas, skausmas, malonumas, baimė, alkis, liūdesys, nuobodulys, nusivylimas ar pasitenkinimas. Jie žino apie juos supantį pasaulį. Jų gyvybės yra vertingos ir tai ne tik ištekliai ar įrankiai, skirti žmonėms.
Bet koks gyvūnų naudojimas maistui, drabužiams, pramogoms ar eksperimentams yra gyvūnų panaudojimas prieš jų valią, sukeliantis kančias ir dažniausiai žmogžudystes.
Aplinkos tvarumas
Nauda sveikatai ir etinei neabejotinai, tačiau perėjimas prie augalinės dietos taip pat naudingas aplinkai.
Nauji tyrimai rodo, kad perėjimas prie augalinės dietos gali sumažinti jūsų asmeninį poveikį aplinkai labiau nei perėjimas prie hibridinio automobilio. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skaičiuoja, kad apie 30% pasaulio žemės, kuri nėra padengta ledu, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojama gyvulių pašarams gaminti.
Amazonės baseine beveik 70 % miško žemės buvo paversta erdve, naudojama galvijų ganykloje. Per didelis ganymas lėmė biologinės įvairovės ir ekosistemų produktyvumo praradimą, ypač sausuose regionuose.
Dviejų tomų ataskaitoje „Gyvuliai kintančiame kraštovaizdyje“ padarytos šios pagrindinės išvados:
1. Pasaulyje gyvulininkystėje naudojama daugiau nei 1,7 milijardo gyvūnų ir jie užima daugiau nei ketvirtadalį žemės paviršiaus.
2. Gyvūnų pašarų gamyba užima apie trečdalį visos planetos dirbamos žemės.
3. Gyvulininkystės pramonė, kuri apima pašarų gamybą ir transportavimą, yra atsakinga už apie 18 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasaulyje.
Remiantis neseniai atliktu augalinių mėsos pakaitalų poveikio aplinkai tyrimu, kiekviena augalinės kilmės mėsos alternatyvų gamyba sukelia žymiai mažesnes emisijas nei gaminant tikrą mėsą.
Gyvulininkystė taip pat lemia netvarų vandens naudojimą. Gyvulininkystės pramonei reikalingas didelis vandens suvartojimas, o tai dažnai išeikvoja vietines atsargas, didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir vis mažėjančių gėlo vandens išteklių.
Kam gaminti maistą maistui?
Mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų gamybos mažinimas ne tik palaiko kovą už mūsų planetos išsaugojimą ir prisideda prie tvaresnio ir etiškesnio gyvenimo būdo.
Atsisakydami gyvūninės kilmės produktų, jūs ne tik žymiai sumažinate savo poveikį aplinkai, bet ir prisidedate prie viso pasaulio žmonių gyvenimo gerinimo.
Gyvulininkystė turi didelių pasekmių žmonėms, ypač bejėgiams ir vargšams. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl netinkamos mitybos miršta daugiau nei 20 milijonų žmonių, o maždaug 1 milijardas žmonių nuolat badauja.
Didžioji dalis šiuo metu gyvūnams šeriamo maisto gali būti panaudota išmaitinti alkanus visame pasaulyje. Tačiau užuot tiekus grūdus žmonėms, kuriems jų labai reikia, ir tiems, kuriuos paveikė pasaulinė maisto krizė, šie augalai šeriami gyvuliams.
Norint pagaminti tik pusę svaro jautienos, reikia vidutiniškai keturių svarų grūdų ir kitų augalinių baltymų!
Ekonominė nauda
Augalinė žemės ūkio sistema duoda ne tik aplinkosaugos ir humanitarinės naudos, bet ir ekonominę. Papildomas maistas, kuris būtų gaminamas, jei JAV gyventojai pereitų prie veganiškos mitybos, galėtų pamaitinti 350 mln.
Šis maisto perteklius kompensuotų visus nuostolius dėl gyvulininkystės produkcijos mažinimo. Ekonominiai tyrimai rodo, kad daugumoje Vakarų šalių gyvulininkystė sukuria mažiau nei 2% BVP. Kai kurie JAV atlikti tyrimai rodo, kad dėl šalies perėjimo prie veganizmo BVP gali sumažėti maždaug 1 proc., tačiau tai kompensuos augimas augalinės kilmės rinkose.
Remiantis tyrimu, paskelbtu Amerikos žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences (PNAS), jei žmonės ir toliau vartotų gyvūninius produktus, o ne pereis prie subalansuotos augalinės dietos, JAV tai gali kainuoti nuo 197 iki 289 mlrd. dolerių per metus, o pasaulio ekonomika gali prarasti iki 2050 trilijonų dolerių 1,6.
JAV galėtų sutaupyti daugiau pinigų nei bet kuri kita šalis, pereidama prie augalinės ekonomikos dėl dabartinių didelių visuomenės sveikatos išlaidų. Remiantis PNAS tyrimu, jei amerikiečiai tiesiog laikytųsi sveikos mitybos gairių, JAV galėtų sutaupyti 180 milijardų dolerių sveikatos priežiūros išlaidų ir 250 milijardų dolerių, jei pereitų prie augalinės ekonomikos. Tai tik piniginiai skaičiai ir net neatsižvelgiama į tai, kad sumažinus lėtines ligas ir nutukimą per metus išsaugoma 320 gyvybių.
Vieno Augalinio maisto asociacijos tyrimo duomenimis, vien JAV augalinio maisto pramonės ekonominė veikla siekia apie 13,7 mlrd. USD per metus. Prognozuojama, kad esant dabartiniams augimo tempams, augalinio maisto pramonė per ateinančius 10 metų gaus 13,3 mlrd. USD mokesčių pajamų. Augalinių produktų pardavimas JAV auga vidutiniškai 8% per metus.
Visa tai yra daug žadanti naujiena augalinio gyvenimo būdo šalininkams, o atsiranda naujų tyrimų, įrodančių daugybę gyvūninės kilmės produktų vengimo pranašumų.
Tyrimai patvirtina, kad daugeliu lygių augalinė ekonomika pagerins bendrą žmonių sveikatą ir gerovę visame pasaulyje, sumažindama badą besivystančiose šalyse ir sumažindama lėtinių ligų skaičių Vakaruose. Tuo pačiu mūsų planeta šiek tiek pailsės nuo žalos, kurią sukelia gyvūninės kilmės produktų gamyba.
Juk net jei moralės ir etikos neužtenka patikėti augalinio gyvenimo būdo privalumais, bent jau visagalio dolerio galia turėtų įtikinti žmones.