Tarp didžiulės augalų ir organizmų įvairovės mūsų planetoje reikšmingą vietą užima grybai, yra apie šimtą tūkstančių rūšių ir jos auga tiesiogine prasme visur. Galbūt Žemėje nėra tokios vietos, kur grybai nerastų sąlygų vystytis. Grybai auga miškuose ir laukuose, soduose ir pievose, kalnuose ir dykumose, dirvoje ir vandenyje.
Žmogus pradėjo domėtis grybais nuo labai senų laikų. Grybai buvo skirstomi į valgomuosius, sąlygiškai valgomus ir nevalgomus (rupūžės), nuodingus. Yra net grybų mokslas – mikologija – bet ir ji ilgai negalėjo atsakyti į klausimą: kokią vietą ekologinio pasaulio sistemoje užima grybai? Ir tik XVIII amžiaus pabaigoje buvo galutinai nustatyta jų priklausymas sporiniams augalams. Bet ar grybai tikrai augalai? Iš tiesų, skirtingai nei augalai, jiems trūksta chlorofilo, jie patys nesugeba pasisavinti anglies dvideginio iš oro, todėl minta jau paruošta organine medžiaga. Be to, daugelio grybų ląstelių audinio sudėtyje yra chitino, kuris taip pat priartina juos prie gyvūnų.
Dauguma šiuolaikinių biologų grybus išskiria kaip atskirą rūšį, egzistuojančią kartu su augalais ir gyvūnais. Grybai turi didelę reikšmę gamtoje ir žmogaus ūkinėje veikloje.
Daugelis skrybėlių grybų (jų yra apie 200 rūšių) yra valgomi ir yra žmonių maisto produktas. Grybai buvo valgomi beveik visą žmonijos istoriją. Pagal savo cheminę sudėtį ir baltymų kiekį grybai yra artimesni mėsai nei augaliniams produktams. O pagal angliavandenių ir mineralų kiekį bei sudėtį jie vis tiek artimesni daržovėms ir vaisiams.
Grybų maistinę vertę lemia įvairių organinių junginių ir mineralinių druskų buvimas juose. Grybuose gausu įvairių fermentų, skatinančių riebalų ir skaidulų skaidymąsi. Ši savybė grybus apibūdina kaip būtiną ir naudingą papildomą produktą kasdienėje mityboje. Įvairių cukrų kiekis grybuose žymiai padidina jų maistinę vertę ir suteikia malonų saldų skonį. Grybuose taip pat yra vertingų riebalų, jų virškinamumas beveik prilygsta gyvuliniams riebalams. Eteriniai aliejai suteikia grybams tam tikrą aromatą, o dervos suteikia jiems būdingą plastiškumą (pienai, kai kurios rusvos). Grybuose taip pat gausu vertingų mikroelementų.
Šviežius grybus galima laikyti vos kelias valandas, todėl derliaus nuėmimui ateičiai jie džiovinami, sūdomi, marinuojami, konservuojami.