Turinys
- Anthony Kavanagh: jaunas tėtis Olimpijoje
- Grįžote į sceną su savo šou „Antony Kavanagh išeina“. Kodėl pasirinkote šį titulą?
- O kaip tu reaguotum, jei tavo sūnus tau pasakytų tą patį?
- Jūs vienu metu esate komikas, dainininkas, aktorius ir televizijos laidų vedėjas. Koks vaidmuo tau labiausiai patinka?
- Vaidinate filmuose „Antilles sur scene“ ir „Agathe Cléry“, ypač su Valérie Lemercier. Kinas, ar tu apie tai galvoji?
- Sunkiau kurti filmus Prancūzijoje, kai esi juodaodis?
Anthony Kavanagh: jaunas tėtis Olimpijoje
Vasario 8–12 dienomis Olimpijos scenoje komikas Anthony Kavanagh portalui Infobebes.com pasakoja apie savo karjerą ir tėvystę...
Grįžote į sceną su savo šou „Antony Kavanagh išeina“. Kodėl pasirinkote šį titulą?
Tai visų pirma būdas pasakyti, kad prisiimu atsakomybę už tai, ką galvoju, taigi ir už tai, kas esu. Ilgą laiką nedrįsau nieko pasakyti. Kambaryje dariau netinkamus dalykus, bet neleidau sau išsakyti savo nuomonės, nes esu iš Kvebeko. Nenorėjau aplenkti užsieniečio, kuris kritikuoja prancūzų visuomenę.
Prancūzijoje karjerą darau jau 12 metų ir, sulaukusi keturiasdešimties, pasakiau sau, kad liaukis. Aš turiu teisę kalbėti. Kaip menininkas, jei nesakai, ką galvoji, tu mirsi.
Mano ankstesnė laida „Ouate Else“ buvo perėjimas. Pamažu pradėjau leistis. Pamatėme, kad sekasi gerai, todėl tęsėme. Nusprendžiau pakeisti toną.
Taip pat pasirinkau šį pavadinimą, nes savo pradžioje daug kartų girdėjau: „Anthony Kavanagh yra gėjus“. Tačiau tuo metu visai ne! (juokiasi). Kai tik vyras yra šiek tiek tvarkingas, turi metroseksualų išvaizdą, jis paskleidžia gandus. Šioje laidoje man įdomu, kaip reaguočiau, jei sūnus man pasakytų, kad yra gėjus. Šioje scenoje taip pat įsivaizduoju savo tėvo reakciją, jei būčiau jam pasakęs, kad esu homoseksualus...
O kaip tu reaguotum, jei tavo sūnus tau pasakytų tą patį?
Noriu, kad mano sūnus būtų laimingas. Tuo metu būčiau nustebęs. Bet tai ne mano gyvenimas, tai jo, tai jo kūnas, jo pasirinkimas. Viskas, ko aš noriu, tai būti savo sūnaus vadovu. Kita vertus, jei būčiau padaręs tokį pranešimą savo tėvui, kuris buvo Haičio gyventojas, jis nebūtų norėjęs to girdėti...
Jūs vienu metu esate komikas, dainininkas, aktorius ir televizijos laidų vedėjas. Koks vaidmuo tau labiausiai patinka?
Esu žmogus, kuriam lengvai nuobodu. Sunku išsirinkti, bet humoras – mano pirmoji meilė. Žinojau, kad jis man gali būti tramplinas, norint nuveikti daug kitų dalykų. Daina – dar viena aistra. Bet jei turėčiau rinktis, tai būtų kontakto su visuomene etapas. Tai unikalu!
Vaidinate filmuose „Antilles sur scene“ ir „Agathe Cléry“, ypač su Valérie Lemercier. Kinas, ar tu apie tai galvoji?
Taip, aš apie tai galvoju, greičiau kiti negalvoja apie mane (juokiasi). Tiesą sakant, arba tie vaidmenys, kurie man siūlomi, manęs nedomina, arba tai yra budinčio „juodaodžio“ vaidmenys, ir tokiu atveju aš visada atsisakau.
Sunkiau kurti filmus Prancūzijoje, kai esi juodaodis?
Prancūzijoje reikalai juda labai lėtai. Tai revoliucijų šalis, reikia laukti, kol įvykiai įgaus pagreitį, sprogs, kaip greitpuodyje, kad tai pasikeistų. Reikalai judės, bet tiesa, kad viskas vyksta nepakankamai greitai. Aš esu už didesnę įvairovę ekrane. Norėtųsi, kad moterims būtų daugiau pagrindinio vaidmens, nenuverčiant jų į vazų sceną. Prancūzija yra lotynų šalis, vis dar mačo. Ekrane taip pat mažai neįgaliųjų, azijiečių, nutukusių žmonių... visi tie, kurie atstovauja Prancūzijai. Ir šiame registre dar reikia daug nuveikti…