Psichopatiniai bruožai nėra skirti pavojingiems nusikaltėliams ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms – vienaip ar kitaip jos būdingos kiekvienam iš mūsų. Ar tai reiškia, kad mes visi esame šiek tiek psichopatiški? Klinikinė psichologė Lucy Foulkes paaiškina.
Kiekvienas iš mūsų periodiškai meluojame, apgaudinėjame ar pažeidžiame taisykles. Ne kiekvienas gali parodyti tinkamos užuojautos ir supratimo tam tikroje situacijoje. O tai reiškia, kad beveik kiekvienas atras savyje kokių nors psichopatinių bruožų.
Norint nustatyti jų buvimą bet kuriame asmenyje, galima atlikti Psichopatijos skalės klausimyną (klausimyną psichopatijos laipsniui nustatyti). Į šį klausimyną įtraukti 29 teiginiai, kurių atsakymų variantai svyruoja nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Štai vienas iš jų: „Kartais sakau žmonėms tai, ką jie nori išgirsti“. Žinoma, daugelis iš mūsų sutiktų su šiuo teiginiu, bet ar tai daro mus psichopatais?
„Nebent mes gautume aukštus balus pagal daugumą kitų teiginių“, – sako klinikinė psichologė Lucy Foulkes. „Tačiau tik keli iš mūsų šią apklausą užpildys nuliniu rezultatu. Taigi yra apie ką galvoti“.
Kai kuriais atvejais žemas psichopatijos lygis gali būti netgi naudingas. Pavyzdžiui, chirurgas, kuris sugeba emociškai atsiriboti nuo savo paciento kančių, greičiausiai veiks efektyviau. O sumaniai žmonėmis manipuliuojančiam ir apgaudinėjančiam verslininkui dažnai pasiseka.
Mus gąsdina ir sužavi jų elgesys: kas tie monstrai, tokie nepanašūs į mus?
Daugelį traukia tokios psichopatų savybės kaip gebėjimas sužavėti kitus, rizikos troškimas, domėjimasis atsitiktiniais santykiais. „Tačiau savo galutine forma psichopatija yra labai destruktyvus asmenybės sutrikimas“, - sako Lucy Foulkes. Ji derina antisocialų elgesį ir jaudulio ieškojimą (kuris pasireiškia agresija, priklausomybe nuo narkotikų, rizikos prisiėmimu), negailestingumu ir ramybe, kaltės jausmo stoka ir noru manipuliuoti kitais. Būtent šis derinys daro psichopatus pavojingus kitiems“.
Tai, kas sustabdo paprastus žmones nuo nusikaltimų – gailestis potencialiai aukai, kaltės jausmas, bausmės baimė – nestabdo psichopatų. Jiems visiškai nerūpi, kokį įspūdį aplinkiniams daro jų elgesys. Jie parodo galingą žavesį, kad gautų tai, ko nori, o paskui lengvai pamiršta tą, kuris jiems nebebus naudingas.
Skaitydami apie žmones, turinčius ryškių psichopatinių bruožų, mus gąsdina ir sužavi jų elgesys: kas tie monstrai, tokie nepanašūs į mus? Ir kas leido jiems taip nežmoniškai elgtis su kitais? Tačiau labiausiai nerimą kelia tai, kad psichopatiniai bruožai būdingi ne tik žmonėms, turintiems ryškų asmenybės sutrikimą. Jie tarsi „išsilieja“ visuomenėje ir netolygiai: daugumai žmonių šie bruožai išreikšti gana silpnai, mažumai – stipriai. Su įvairaus lygio psichopatija sergančiais žmonėmis sutinkame metro vagonuose ir darbe, su jais gyvename kaimynystėje ir kartu pietaujame kavinėje.
„Psichopatiniai bruožai būdingi ne tik pavojingiems nusikaltėliams ir žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų“, – primena Lucy Foulkes, – „vienu ar kitu laipsniu jie būdingi kiekvienam iš mūsų“.
Psichopatija yra tik tos linijos viršūnė, ant kurios mes visi stovime
Klinikiniai psichologai bando suprasti, kas lemia, kokią vietą užimsime anomalijų skalėje. Genetika neabejotinai vaidina svarbų vaidmenį: žinoma, kad kai kurie gimsta turėdami polinkį išsivystyti psichopatinėms savybėms. Bet tai dar ne viskas. Aplinkos veiksniai taip pat svarbūs, pavyzdžiui, smurtas, įvykdytas mūsų akivaizdoje, kai buvome vaikai, mūsų tėvų ir draugų elgesys.
Kaip ir daugelis mūsų asmenybės ir elgesio aspektų, psichopatija yra ne tik auklėjimo ar prigimtinių dovanų, bet ir sudėtingos jų sąveikos rezultatas. Psichopatija yra ne akmeninis kelias, kurio negalima palikti, o „kelioninis rinkinys“, išduodamas gimus. Tyrimai rodo, kad tam tikros intervencijos, pavyzdžiui, parama tėvams, kurių vaikai turi aukšto lygio psichopatinių savybių, gali sumažinti šiuos lygius.
Laikui bėgant, tikisi Lucy Foulkes, klinikiniai psichologai suras gydymo būdų, kurie gali padėti sušvelninti ryškius psichopatinius bruožus. Tačiau kol kas kalėjimuose, psichiatrinėse ligoninėse ir mūsų kasdieniame gyvenime tebėra daug žmonių, kurie demonstruoja labai aukštą psichopatijos lygį ir kurių elgesys yra žalingas aplinkiniams.
Tačiau vis tiek svarbu atsiminti, kad psichopatai visiškai nesiskiria nuo mūsų. Jie tiesiog apdovanoti ekstremalesniais charakterio ir elgesio bruožais, kuriuos turime visi. Žinoma, kai kurių šių žmonių elgesys – žmogžudystės, kankinimai, prievartavimai – yra toks šlykštus, kad sunku jį suvokti, ir teisingai. Tačiau iš tikrųjų psichopatų elgesys skiriasi nuo paprastų žmonių elgesio tik laipsniu. Psichopatija yra tiesiog kraštutinis linijos, ant kurios mes visi stovime, taškas.