Neįtikėtinas atvejis savo žiaurumu. Du paaugliai vos nenužudė mokytojo ir kelių mokinių.
Permės krašto tyrimo komiteto svetainėje – baisi žinia: sausio 15-osios rytą vienoje miesto mokyklų susimušė du moksleiviai. Santykių kumščiais jie nesiaiškino: vienas atsinešė nunčaku, kitas griebė peilį. Prie įėjimo studentų kratosi nėra įprasta, nes jie yra savi. Bet veltui.
Į muštynes bandė įsikišti mokytoja ir keli vaikai. Moteriai ir vienam iš muštynių bandžiusių studentų dabar atliekama operacija: jie buvo sunkiai subadyti. Dar keli moksleiviai buvo nuvežti į ligoninę su lengvesniais sužalojimais: žiauriai sužalota paauglė mojuoja peiliu į dešinę ir į kairę. Muštynių liudininkai yra baisaus šoko. O tėvams kyla vienas klausimas: kodėl vaikai vienas kitą užpuolė? Kodėl kova vyko už gyvybę ir mirtį? Kodėl paaugliuose tiek daug agresijos ir žiaurumo? Ir svarbiausia: kas turėjo tai pastebėti?
Teismo psichiatras, medicinos mokslų daktaras ir psichiatrijos profesorius Michailas Vinogradovas mano, kad tragedijos šaknys yra berniukų šeimose.
Viskas, ką turi vaikai, gera ar bloga, kyla iš šeimos. Turime išsiaiškinti, kokias šeimas turi paaugliai.
Kol kas atsakymo į šį klausimą neturime. Bet ką daryti, jei atrodo, kad šeimoms sekasi gerai? Juk niekas nebūtų pagalvojęs, kad vaikinai sugeba tokį dalyką išmesti.
Net jei yra mama ir tėtis, jei jie abu yra geri žmonės ir sutaria vienas su kitu, jie negali vaikui kažko duoti. Visų pirma dėmesys. Grįžti iš darbo – užsiėmęs buities darbais. Gaminkite vakarienę, pabaikite reportažą, atsipalaiduokite prie televizoriaus. O vaikams tai nerūpi. Jo trūkumas yra pagrindinė šiuolaikinių šeimų problema.
Pasak psichiatro, tėvai neįvertina gyvo bendravimo su vaiku vaidmens. Tačiau tai nėra sunku: užtenka vos 5-10 minučių šilto, konfidencialaus pokalbio, kad vaiko siela (paauglys irgi vaikas) nusiramintų.
Paglostyk vaiką, apkabink, paklausk, kaip sekasi, ne mokykloje, o šiaip. Tėviška šiluma sušildo vaikų sielas. Ir jei santykiai šeimoje geri, bet formalūs, tai taip pat gali būti problema.
O dėl to, kas turėtų pastebėti pirmuosius žiaurumo ir agresijos ūglius vaike... Žinoma, čia svarbus ir šeimos vaidmuo. Aišku, kad patys tėvai nėra profesionalai; jie negali atpažinti, kur yra norma, kur patologija. Todėl vaiką reikia parodyti specialistui, net jei ir nėra matomų problemų. Mokyklos psichologas? Jų yra ne visur. Ir vargu ar jis suteiks individualaus požiūrio į jūsų vaiką, jis turi per daug globotinių.
12-13 metų su vaiku būtina kalbėtis ne psichiatrui, o psichologui. Tai būtina norint atskleisti visus jo slapčiausius troškimus. Agresija būdinga absoliučiai visiems vaikams. Svarbu tai nukreipti teigiama linkme.
Šiame amžiuje vaikų organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Agresija gali būti jau gana suaugusio lygio, vaiko smegenys dar nepajėgios su ja susidoroti. Todėl paauglius dažnai patariama siųsti į sporto skyrius: boksą, ledo ritulį, aerobiką, krepšinį. Ten vaikas galės išmesti energiją niekam nepakenkdamas.
Vaikai nusiramina. Energijos išlaisvinimas įvyko, tai buvo konstruktyvu – tai pagrindinis dalykas.
O jei praleidote šį laiką ir vaikas vis tiek išėjo? Ar jau per vėlu ištaisyti situaciją?
Tokiu atveju eiti pas psichologą jau ne tik būtina, o būtina. Elgesio korekcija gali užtrukti apie šešis mėnesius. 4-5 mėnesiai, jei vaikas kontaktuoja. Ir iki metų – jei ne.