Kalorijų kiekis Virta dešra, valgykla. Cheminė sudėtis ir maistinė vertė.

Maistinė vertė ir cheminė sudėtis.

Lentelėje nurodomas maistinių medžiagų (kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų) kiekis per 100 gramų valgoma dalis.
Maistinė medžiagaKiekisNorma **% normos 100 g% normos 100 kcal100% normalu
Kalorijų vertė234 kCal1684 kCal13.9%5.9%720 g
Baltymai11.1 g76 g14.6%6.2%685 g
Riebalai20.2 g56 g36.1%15.4%277 g
Angliavandeniai1.8 g219 g0.8%0.3%12167 g
Maisto pluoštas0.1 g20 g0.5%0.2%20000 g
Vanduo63.7 g2273 g2.8%1.2%3568 g
Pelenai3.1 g~
Vitaminai
Vitaminas B1, tiaminas0.23 mg1.5 mg15.3%6.5%652 g
Vitaminas B2, riboflavinas0.11 mg1.8 mg6.1%2.6%1636 g
Vitaminas E, alfa tokoferolis, TE0.5 mg15 mg3.3%1.4%3000 g
Vitaminas PP, NE5.8 mg20 mg29%12.4%345 g
niacinas2.6 mg~
makroelementų
Kalis, K.240 mg2500 mg9.6%4.1%1042 g
Kalcis, Ca18 mg1000 mg1.8%0.8%5556 g
Magnis, mg20 mg400 mg5%2.1%2000 g
Natris, Na1021 mg1300 mg78.5%33.5%127 g
Siera, S111 mg1000 mg11.1%4.7%901 g
Fosforas, P176 mg800 mg22%9.4%455 g
Mikroelementai
Geležis, Fe1.8 mg18 mg10%4.3%1000 g
Virškinami angliavandeniai
Krakmolas ir dekstrinai0.7 g~
Mono- ir disacharidai (cukrūs)1.1 gmaks. 100 г
Esminės amino rūgštys
Argininas *0.57 g~
valinas0.57 g~
Histidinas *0.35 g~
Izoleucinas0.52 g~
leucinas1.02 g~
lizinas0.84 g~
metioninas0.28 g~
Metioninas + cisteinas0.49 g~
treoninas0.57 g~
triptofanas0.2 g~
fenilalanino0.57 g~
Fenilalaninas + tirozinas0.96 g~
Keičiamos amino rūgštys
alanino0.65 g~
Aspartinė rūgštis1.02 g~
hidroksiproliną0.21 g~
glicinas0.69 g~
Glutamo rūgštis1.57 g~
Prolinas0.47 g~
serino0.46 g~
tirozino0.39 g~
cisteino0.21 g~
Steroliai
Cholesterolis40 mgdaugiausia 300 mg
Sočiosios riebalų rūgštys
Sočiosios riebalų rūgštys8 gmaks. 18.7 г
14: 0 Myristinis0.51 g~
15: 0 Pentadekanikas0.04 g~
16: 0 Palmiticas5.61 g~
17: 0 Margarinas0.06 g~
18: 0 „Stearin“1.74 g~
Mononesočiosios riebalų rūgštys8.64 gmin. 16.8 г51.4%22%
14: 1 Miristolis0.13 g~
16: 1 Palmitoleicas0.67 g~
18: 1 Oleinas (omega-9)7.84 g~
Polinesočiosios riebalų rūgštys2.35 gnuo 11.2 į 20.621%9%
18: 2 Linoleikas2.14 g~
18: 3 Linolenas0.19 g~
20: 4 arachidonas0.02 g~
Omega-3 riebalų rūgštys0.19 gnuo 0.9 į 3.721.1%9%
Omega-6 riebalų rūgštys2.16 gnuo 4.7 į 16.846%19.7%
 

Energinė vertė yra 234 kcal.

Virta dešra, valgomasis daug vitaminų ir mineralų, tokių kaip: vitaminas B1 - 15,3%, vitaminas PP - 29%, fosforas - 22%
  • Vitaminas B1 yra svarbiausių angliavandenių ir energijos apykaitos fermentų dalis, kurie organizmui suteikia energijos ir plastinių medžiagų, taip pat šakotosios grandinės aminorūgščių apykaitą. Šio vitamino trūkumas sukelia rimtus nervų, virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimus.
  • Vitaminas PP dalyvauja energijos apykaitos redoksinėse reakcijose. Nepakankamas vitamino vartojimas sutrikdo normalią odos, virškinamojo trakto ir nervų sistemos būklę.
  • Fosforas dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų, įskaitant energijos apykaitą, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, yra fosfolipidų, nukleotidų ir nukleorūgščių dalis, yra būtina kaulų ir dantų mineralizacijai. Dėl trūkumo atsiranda anoreksija, anemija, rachitas.
Žymos: kalorijų kiekis 234 kcal, cheminė sudėtis, maistinė vertė, vitaminai, mineralai, kas naudinga virtai dešrai, stalas, kalorijos, maistinės medžiagos, naudingos savybės Virta dešra, stalas

Energinė vertė arba kalorijų kiekis Ar energijos kiekis žmogaus organizme išsiskiria virškinimo metu. Produkto energinė vertė matuojama kilogramais kalorijų (kcal) arba kilogramais džaulių (kJ) 100 gramų. produktas. Maisto energinei vertei matuoti naudojama kilokalorija taip pat vadinama „maisto kalorija“, todėl kilogramo priešdėlis dažnai nenurodomas nurodant kalorijas (kilogramų) kalorijomis. Galite pamatyti išsamias Rusijos produktų energijos lenteles.

Maistinė vertė - angliavandenių, riebalų ir baltymų kiekis produkte.

 

Maisto produkto maistinė vertė - maisto produkto savybių rinkinys, kurio metu patenkinami fiziologiniai žmogaus poreikiai reikalingoms medžiagoms ir energijai.

Vitaminai, organinės medžiagos, reikalingos nedideliais kiekiais tiek žmonių, tiek daugumos stuburinių gyvūnų racione. Vitaminus dažniausiai sintetina augalai, o ne gyvūnai. Kasdieninis vitaminų poreikis žmogui yra tik keli miligramai arba mikrogramai. Skirtingai nuo neorganinių medžiagų, vitaminai sunaikinami stipriai kaitinant. Daugelis vitaminų yra nestabilūs ir „prarandami“ gaminant maistą ar perdirbant maistą.

Palikti atsakymą