Turinys
Karpių žvejyba dažniausiai apsiriboja vasaros periodu. Nepaisant to, net ir spalį yra galimybė ištraukti solidžią žuvį, kuri priaugo ir rudenį ypač skani. Tai pritraukia ne vieną mokamos žūklės gerbėją, nes dažniausiai rudenį karpiams taikomos didelės nuolaidos.
Veiksniai, turintys įtakos rudeniniam karpių įkandimui
Svarbiausia spalio mėnesio karpių žūklės paslaptis, parodanti, kad tikimybė įkąsti yra, nėra nei vėjas, nei slėgis, nei magnetinės audros, nei mėnulio kalendorius. Tai yra vandens temperatūra. Net ir nukritus iki 10-12 laipsnių karščiui pagauti gana sunku. O jei žemesnė, tai beveik neįmanoma. Jis telkiasi dideliais būriais giliose žiemojimo duobėse – vadinamuosiuose jatovuose. Ten jis praleidžia visą žiemą iki pavasario, praktiškai nevalgo ir mažai juda.
Todėl vykstant į karpių žvejybą su savimi reikėtų turėti termometrą. Galite iš anksto išmatuoti vandens temperatūrą panašiame rezervuare, kuriame jie nori žvejoti. Paprastai prie kranto kiek žemiau būna spalį, o tuomet, termometro stulpeliui rodant 8-10 laipsnių, karpių žvejyba dar galima. Pastaraisiais metais dažnai būna šiltas ruduo, o gaudyti karpius galima iki spalio pabaigos. Vidurinėje juostoje jo žvejyba baigdavosi maždaug spalio viduryje, o kartais ir rugsėjį. Volgos žemupyje, Šiaurės Kaukaze, Dniestre ši žuvis šiltuoju metų laiku kimba net lapkritį. Tačiau visi, kurie kalba apie karpių gaudymą tvenkiniuose žiemą iš po ledo, apie tvenkinius, kuriuose jis pešasi tuo metu, kai pakrantė jau nuėjo ir vanduo prie kranto jau užšalęs, bent jau fantazuoja. Arba tai ne apie karpių žvejybą.
Mokamose vietose Maskvoje, Leningrade ir kituose regionuose šiltas ruduo yra vienintelė galimybė spalį pagauti karpių. Paprastai jau rugsėjį tenka uždaryti sezoną. Pastebėta, kad plikas karpis išlieka aktyvus ilgiau nei karpis su žvynais. Matyt, taip yra dėl jo prijaukintos prigimties. Laukinėje gamtoje karpių elgesys nulemtas tuo, kad šaltame vandenyje reikia labai pasistengti, norint rasti maisto, o energiją lengviau neeikvoti, o sutaupyti iki pavasario. O naminiai karpiai, auginami specialiai be žvynų, dažniausiai būna gerai šeriami net ir metų pabaigoje.
Todėl šaltame vandenyje jis šiek tiek ilgiau išlieka aktyvus. Matyt, dėl to plikas karpis geriau įsišaknija apleistose karpių vietose, o šiaurinėmis sąlygomis net neršia ir duoda augimą be jokios priežiūros. Tiesa, žvejai ir brakonieriai dažniausiai jį ten greitai suranda ir švarų pagauna. Visgi, nusprendusieji pradėti karpių auginimą šaltose vietose, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į veidrodinius ir karosus, o ne su žvynais.
Paysyje, kur aktyviai naudojami kombinuotieji pašarai, galima gaudyti karpį ilgiau nei prie kanalų, upių, kur jie gyvena natūraliomis sąlygomis, bet nesimaitina. Tačiau gamta vis dar vyrauja, o atėjus rudens šalnoms atšaukiama visa karpių žvejyba. Gaudyti galima tik karosus, kurie dažniausiai gyvena tose pačiose vietose kaip ir karpiai, tačiau gyvena pajūrio zonoje. Vietose, kur vanduo šiltas, pavyzdžiui, kur šiltos, bet žmogui saugios pramonės nuotekos, karpius galima sugauti ir žiemą.
Svarbų vaidmenį gaudant karpius rudenį, ypač vėlyvą rudenį, vaidina maisto buvimas vandenyje. Ką valgo karpiai? Rudeninės žuvys maitinasi daugiausia kirmėlėmis, gana dideliais vabzdžiais, kurie pateko į vandenį. Žuvies prašymai tampa mėsėdiškesni, gali valgyti net smulkių žuvų rūšių mailius. Kirminai ir vabzdžiai sudaro jos mitybos pagrindą. Į vandenį jie patenka šaltu oru iš dirvožemio. Žemė pradeda vėsti, o kirminai eina į gelmes. Ten, kur lijo, požeminis vanduo dažnai jį nuleidžia į vandenį. Ir jie patys, darydami judesius, dažnai šliaužia rezervuaro dugnu.
Vandens vabzdžiai, jų lervos, uodų lervos taip pat yra geras maisto šaltinis. Šiuo metu karpis mėgsta juos, o ne visus mažesnius organizmus, kuriais maitinasi pavasarį ir vasarą. Tuo metu jis net nepaniekino daržovių ūglių, o dabar susidomėjo maistingesniu, kaloringesniu, baltymingu maistu.
Pastebėta, kad rudenį galima sugauti didžiausius karpius. Tokie asmenys yra aktyvūs ilgiau. Meškeriotojai, norintys pagauti trofėjų, turėtų daug dėmesio skirti rudeninei žvejybai. Pasitaiko, kad prieš pat šalčius stambiesiems karpiams būna ypač stipraus kibimo periodai, kai per dieną galima sugauti ne vieną gražų, daugiau nei dešimt kilogramų sveriantį karpį. Daug kanalų iškastų pietuose, rezervuarai, nendrių tankmės Volgos žemupyje, Dono, Tamano žiotyse, Dniepro žemupyje – visuose šiuose telkiniuose gausu didelių karpių! Būtent čia galite nuvesti savo sielą pas tikrą žinovą, kuris spalio mėnesį turi galimybę sugauti rekordinę visų metų žuvį. Spalį karpiai suvokia kaip vieną iš paskutinių veiklos mėnesių.
Žvejybos būdai ir masalas
Tradiciniais karpių gaudymo būdais laikomi trys būdai:
- Karpio dugno reikmenys
- Maitintuvas
- Plaukiojanti meškerė
Yra ir visokių kitokių būdų žvejoti valais, naminių karpių riedučiais su kabliukais, dugninių karpių žūkle su daugybe meškerių, bet visi jie beveik eliminuoja galimybę žvejoti pagauk ir paleisk principu, o taip pat daug mažiau sportiška. Valai paprastai nustatomi su pažeidimais, daug kartų viršijant leistiną kabliukų skaičių vienam meškeriotojui, net jei valai sukabinti, ir tai labiau panašu į pramoninį žuvų gaudymą su įvairia sėkme.
Karpių žvejyba apima masalo naudojimą. Žinoma, šaltame vandenyje karpiai į jį reaguos daug mažiau. Bet mes nekalbame apie žvejybą lediniame vandenyje, kai karpis nesikandžioja, ar ne? Iki 10-12 laipsnių, masalas ir toliau veikia normaliai, aktyviai vilioja žuvis. Ir net nukritus temperatūrai jis veiks ne pritraukti, o išlaikyti žuvį. Einant pro šalį ir radus maitinimosi vietą karpis tiesiog ilgiau užguls ant jos, valgydamas maistą, ir bus galimybė jį užkišti ant kabliuko. O jei masalo nėra, tai tikimybė pastebėti ant kabliuko mažą boilį ar masalą bus minimali, o karpis tiesiog prasilenks nesustodamas.
Iš masalo tradiciškai naudojami sausieji, taip pat įvairūs javai. Karpis gerai reaguoja į sojų pyragą, makuha. Valgomasis sojų padažas – labai efektyvus kvapiųjų medžiagų priedas, kuriuo karpiai puikiai tinka rudenį. Taip pat galite naudoti gerai garintus žirnelius, bulvių košę masale, kukurūzų košę, sėlenas ir kitus priedus. Jų veiksmingumas labai priklauso nuo rezervuaro, kuriame jie žvejoja, taip pat nuo žuvies pageidavimų konkrečioje vietoje. Kaip ir kitur žvejojant, reikia ieškoti, eksperimentuoti, bandyti... Na, o jei randi, tada gaudo patikrintu būdu, naudojant patikrintą masalą.
Masalo efektyvumas, ypač rudenį, padidėja į jį įmaišius gyvulinio komponento, taip pat didelių dalelių, tokių kaip granulės, kukurūzų branduoliai, kombinuotieji pašarai gyvuliams. Faktas yra tas, kad karpis instinktyviai ieško didelių dalelių apačioje ir nelabai gundo raustis išteptoje masalo vietoje, net jei ir kvepia. Jis stengiasi šaltu oru per daug neapkrauti virškinimo, kad su maistu į skrandį mažiau patektų dumblo, o į burną ima tik tai, kas jam atrodo skaniausia. Todėl į masalą įdėtos granulės, kirmėlės, lervos sugeba jį ilgai išlaikyti, o vieno išspausto sauso masalo suformuotoje, subyrėjusio iki skystos srutos būklės, masalo vietoje jis stovės, bet neradęs didelių dalelių, išeis. Gyvūninis komponentas taip pat geras, nes jis juda apačioje ir tai taip pat pritraukia žuvis.
Karpių žvejybos reikmenys
Angliško tipo karpių reikmenys pas mus nėra tokie įprasti kaip feederis, o juo labiau plūdinė meškerė. Nepaisant to, tokie įrankiai yra tinkamiausi karpiams gaudyti tiek srovėje, tiek stovinčiame vandenyje. Tai apima įvairių tipų meškerykočių naudojimą kibimui, žvejybos vietos žymėjimui ir dugno tyrinėjimui bei tiesiogiai žvejybai atskirai. Visi jie savo išvaizda panašūs – tai 2.5-4.2 metro ilgio meškerė su beinercine rite, tačiau turi rimtų sandaros ir komplektacijos skirtumų. Karpių žvejyba spalio mėnesį tvenkinyje arba paysite dažniausiai vyksta klasikiniu anglišku karpių būdu. Šis metodas taip pat naudojamas lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Įprasta skirti žymeklį, spodą ir darbinius strypus. Žymeklio strypas skirtas tirti rezervuaro dugną, siekiant nustatyti perspektyvias vietas, duobes gylyje, identifikuoti dirvožemio pobūdį ir kt. Jame yra specialus žymeklis ir tik laidas, taip pat žymeklis. plūdė. Ištyrus dugną ir suradus gerą vietą, pažymimas atstumas iki liejimo vietos ir orientyras, kad būtų galima pakartoti, ir uždedama žymeklio plūdė. Jie vėl užmeta meškerę toje pačioje vietoje ir maitinasi žymeklio plūde.
Žvejybai įdėjo veikiančią meškerę su karpine įranga. Tai karpinio tipo slankiojanti grimzlė, prie kurios pritvirtintas pavadėlis su kabliuku ir meškerė. Kartais vietoj įprastos sinkerio naudojama „metod“ tipo šėrykla, tačiau klasika yra įprastas svarelis be šėryklos, nes iš pradžių tikimasi didelio masalo kiekio, kurį galima užmesti spodine meškere, o šėrykla š. atvejis nebus toks veiksmingas. Galite žiūrėti žemiau esantį vaizdo įrašą ir mėgautis įkandimų akimirkomis.
Čia didelę reikšmę turi, kaip tinkamai pristatyti masalą iki karpių žvejybos taško. Jei žvejojama toli nuo kranto, tvenkinio viduryje, klasikinis karpių užmetimas yra leisti kroviniui skristi šiek tiek virš žymeklio. Tada antgalis patraukiamas iki tokio lygio, kuris yra nustatytas specialiu žymekliu ant žvejybos linijos. Jie naudoja žymeklį guma arba dažų žymeklius, pirmasis tinka virvelei, antrasis, jei naudojamas monofilamentas. Šis metodas leidžia tiksliai sugauti griežtai apibrėžtoje vietoje, kuri buvo kimba. Tiektuvas turi šiek tiek kitokią technologiją, skirtą metimo tikslumui pasiekti, ir tai yra žvejybos valas nukirpimas ant ritės.
Klasikiniai karpių įrangos plaukai. Prie kabliuko tvirtinamas specialus plaukų pavadėlis, ant jo sumontuotas boilis – specialus plaukiojantis antgalis. Boilius galima įsigyti parduotuvėje arba pasigaminti savarankiškai. Boilių ruošime yra daug subtilybių. Tiesą sakant, plaukų įtaisas yra vandenyje plūduriuojantis boilis, pritvirtintas prie kabliuko plaukų linija, ir kabliukas, kuris kabo tiesiai po boiliu, kurį laiko plaukai. Tokį masalą karpis greitai suranda ir noriai ima. Nuryja boilį, nusiima į gerklę nejausdamas plaukų. Kabliukas šiuo atveju yra jo lūpų srityje, o jis, bandydamas jį išspjauti ir tuo pačiu prarydamas boilį, dažniausiai užsifiksuoja.
Žvejojant "metod" tipo šėrykloje, kartu su pašaru į ją iš pradžių įspaudžiamas ir boilis. Kadangi lesyklėlė atvira, pašarus išplovus, jis iššoka iš masalo ir iššoka. Po vandeniu tai sukuria būdingą garsą, kurį girdi žuvis, ir ji paima masalą.
Verta paminėti, kad pagrindinis karpių žūklės ritės bruožas yra baitrunner buvimas. Daugiau nei 5 kg sveriantis karpis gali nesunkiai nutempti meškerę toli į vandenį, o meškeriotojas neteks ir jos, ir laimikio. Ir tokie atvejai nėra neįprasti.
Ši angliška karpių žūklė yra klasikinė, ji praktikuojama dideliuose atviruose rezervuaruose su stovinčiu vandeniu, mokamose aikštelėse. Mūsų sąlygomis karpiai dažnai kimba srovėje, nelabai toli nuo kranto. Pavyzdžiui, daugelyje laivybos ar drėkinimo sistemos kanalų, upėse. Tokiose vietose yra srovė, o žymeklio plūdė nebus tokia efektyvi kaip stovinčiame vandenyje. Be to, žvejybos atstumas dažniausiai būna trumpas. Galite apsieiti su trumpesne meškere be amortizatoriaus ir ilgos užmetimo sistemos. Taip, ir valgyti galima tiesiog rankomis, mėtant kamuoliukus su jauku.
Tokia supaprastinta versija leidžia valdyti tik vieną meškerę. Žvejojant Astrachanės regione Volgos upėse, nendrėse ir nendrių kanaluose, tai labai efektyvu. Jį galima išbandyti Krasnodaro teritorijos kanaluose, Volgos, Dono intakuose ir kituose tokio tipo rezervuaruose, kur jis nėra toli nuo kranto iki kranto. Jei jie nori pagauti karpius srovėje didesniu atstumu, tuomet labiau tinka žvejyba feeder.
Lesyklos gaudymas
Tokia žūklė yra pati palankiausia, kai trajektorijoje karpiai kimba didesniu nei 30-40 metrų atstumu nuo kranto. Naudojamas gana kietas kietas strypas, net kai naudojami ne per dideli svoriai. Pirma, tokia meškerė leis į žūklės vietą įmesti net ir ne itin didelius šėryklas, greitai ir efektyviai pagaminant didelį pradinį pašarą. Antra, tokia meškerė leis susidoroti su sunkiais karpiais, kurių svoris gali siekti daugiau nei 15 kilogramų, o žaisdami jie priešinasi labai aktyviai.
Galite naudoti tradicinį tiektuvą arba metodinį tiektuvą. Pastarasis yra pageidaujamas žvejojant plauku riedučiais ir boiliais. Su įprastiniu tiektuvu dažnai naudojami tradiciniai tiekimo įrenginiai – paternoster, inline, simetrinė kilpa. Naudojant valą, taip pat pageidautina naudoti amortizatorių, nes valas ant amortizatoriaus savo elastingumu slopina žuvies trūkčiojimus. Žinoma, reikia turėti galimybę įdėti dvi šėryklas: šėrimui daugiau ir tiesioginei žvejybai, ne tokias dideles. Tradicinė šėrykla dažnai naudojama rudeninėje kirmėlių, vabalų lervų ar kitų gyvūnų masalų žūklėje, pavyzdžiui, kai ant krevečių gaudomi karpiai. Kai kuriose vietose kandžiojimas yra veiksmingiausias būtent ant tokio masalo.
Žvejyba karpių šėrykloje leidžia išplėsti šio įrankio galimybes. Daugeliui fiderinių meškeriotojų karpių gaudymas rudenį reiškia didžiausios sezono žuvies sugavimą, nes rudens karpių dydis yra įspūdingas. Feederis turi tam tikrų trūkumų, lyginant su karpine meškere, tačiau apskritai ji leidžia gaudyti karpius didelėse upėse efektyviau nei kiti reikmenys.
Plaukiojanti meškerė
Mėgstamiausias ir tradicinis užsiėmimas bet kuriame NVS regione. Karpis ant plūdės – nepamirštama patirtis! Rudenį gaudomi ir karpiai, ir karosai, o pakankamai atvėsus vandeniui meškerę tose pačiose vietose galima perkonfigūruoti iš gaudymo didesnio į mažesnius. Savaime ilga meškerė leidžia gerai jausti visus žuvies trūkčiojimus vandenyje, visą jos elgesį ant kabliuko. O plūdė – net iki smulkmenų susekti, kaip karpis peš.
Kaip jau aiškėja, reikia naudoti labai tvirtas meškeres, skirtas karpių žūklei. Paprastai šio tipo plūdės strypai veikia lėtai ir yra pagaminti iš mažo modulio grafito. Meškerės ilgis iki šešių metrų. Panašaus stiprumo ilgesnę lazdą bus sunku valdyti, nes ji turės neįtikėtiną svorį. Taip pat nerekomenduojama naudoti pigių stiklo pluošto plūdinių meškerių. Geriausiai tiks ne per pigios meškerės su ali, kurios vadinamos karpiniais. Kinijoje karpių žvejyba plūdine meškere ne mažiau populiari nei NVS šalyse, o juo labiau. Jų pramonė gamina labai geras šiam tikslui tinkamas lazdas.
Meškerė turi būti su žiedais ir rite. Ritė gali būti paimta ir inercinė, ir be inercinė. Pirmenybė teikiama inercijai, nes ją bus lengviau valdyti, ji gali atlaikyti didesnes apkrovas ir turi mažą pavaros santykį, todėl valą lengva suvynioti, jei jis buvo nuleistas žuvies spaudimu. Žiedai ant meškerės turi būti kokybiški, jų kojelės turi būti visiškai padengtos laku ir be išsikišusių dalių. Būtent ši meškerė leidžia efektyviai žvejoti lyjant lietui, kai valas prilimpa prie jo, ir esant geram orui.
Meškerėje yra meškerė, gana gerai pažymėta plūdė. Jis turi būti sumontuotas ant stovo tokiu kampu, kad karpis negalėtų jo nutempti, ir jį reikia kažkaip pritvirtinti. Tokios lazdos rankoje visą dieną laikyti tiesiog neįmanoma, todėl stovas yra must have, ir ne bet koks, o gerai apgalvotas. Daugelis meškeriotojų, įsirengę meškerę, tolsta nuo vandens, kad savo buvimu krante neatbaidytų karpių.
Tuo užsiima ne tik plūduriai, bet ir karpininkai. Jie tikina, kad karpis gerai mato, o prieš pradėdami maitintis atidžiai apsižvalgo, ar ant kranto nėra. Tačiau nereikia eiti per toli. Kyla rizika tiesiog nepamatyti kąsnio ant plūdės iš didelio atstumo ir pavėluoti kibti.
aukštas
Boiliai plūdinei žvejybai naudojami rečiau ir dažniau skęstantys.
Ką spalį gaudo ir įkanda karpiai?
Čia pirmenybė teikiama tradiciniams plūdiniams antgaliams – sliekas, duona, kukurūzai, bulvės.
Kai kuriais atvejais naudojami plaukų įtaisai, ypač jei karpis yra atsargus. Antgalis turi būti apačioje arba labai nedideliu atstumu nuo jo. Esant nedidelei srovei, šiek tiek vilkite išilgai dugno prieš plūdę.
Pūdinė meškerė žvejojant karpius yra patogiausia priemonė tvirtoms vietoms. Būna, kad tarp nendrių tankmės yra langas, kuriame yra žuvis. O šio lango apačia taip pat apaugusi žole. Arba taip galite sugauti lotoso tankmę Volgos žemupyje. Plūdę galima atsargiai išmesti ir padėti tarp augalų lapų, prireikus beveik visada pavyksta ją gauti. Tačiau naudojant dugną tai neveiks.
Karpius spalį su plūdine meškere galima pagauti ne visur, o kur galima mesti. Paprastai po krantu šiuo metu yra daug kitų žuvų, kurios karpiams yra nepageidaujama kaimynystė, tas pats karosas. O dideli karpiai mieliau laikosi kiek toliau. Todėl norint sėkmingai žvejoti, pageidautina su savimi turėti valtį. Valtis plūduriuojančiam meškeriotojui – ne tik judėjimo laisvė, bet ir reikšmingesnis laimikis. Taip lengviau žaisti grobį, lengviau jį tempti per šoną nei ištraukti į krantą. Tokiu atveju netgi galite apsieiti be tinklo.