CBT elgesio ir pažinimo terapija, pripažinta gydanti nerimą, fobijas ir obsesinius sutrikimus, gali būti svarbi daugeliui žmonių, norinčių pagerinti savo gyvenimo kokybę, ištaisydama trumpalaikius ar vidutinės trukmės sutrikimus, kurie kartais gali būti neįgalūs kasdien.

Elgesio ir pažinimo terapijos yra terapinių metodų rinkinys, jungiantis minčių atsiribojimą su atsipalaidavimo ar sąmoningumo metodais. Atliekame darbus, susijusius su patirtomis manijomis, savęs tvirtinimu, baimėmis ir fobijomis ir kt.

Ši terapija yra gana trumpa, orientuota į dabartį ir siekiama rasti paciento problemų sprendimą. Skirtingai nuo psichoanalizės, mes neieškome simptomų ir sprendimų priežasčių praeityje ar kalbėdami. Šiuo metu mes ieškome, kaip elgtis su šiais simptomais, kaip sugebėsime juos pagerinti ar net pakeisti tam tikrus žalingus įpročius kitais, pozityvesniais ir taikesniais.

Ši elgesio ir pažinimo terapija, kaip rodo jos pavadinimas, įsikiš elgesio ir pažinimo (minčių) lygiu.

Todėl terapeutas kartu su pacientu dirbs ne tik pagal veiksmų būdą, bet ir su mintimis, pavyzdžiui, atlikdamas pratimus, kuriuos reikia atlikti kasdien. Pavyzdžiui, dėl obsesinio-kompulsinio sutrikimo, susijusio su ritualais, pacientas turėtų stengtis sumažinti savo ritualus, atsiribodamas nuo savo manijų.

Šios terapijos ypač skirtos nerimui, fobijoms, OKS, valgymo sutrikimams, priklausomybės problemoms, panikos priepuoliams ar net miego problemoms gydyti.

Pacientas kreipiasi dėl CBT pas psichologą ar psichiatrą, apmokytą tokio tipo terapijoje, kuriam reikia dvejų ar trejų metų papildomų studijų po universiteto psichologijos ar medicinos kursų.

Paprastai pradedame nuo simptomų ir sukėlėjų aplinkybių įvertinimo. Pacientas ir terapeutas kartu apibrėžia gydomas problemas pagal tris kategorijas:

• emocijas;
• mintys;
• susijęs elgesys.

Supratus problemas, su kuriomis susiduriama, galima siekti siektinų tikslų ir kartu su terapeutu sukurti terapinę programą.

Programos metu pacientui siūlomi pratimai, siekiant tiesiogiai paveikti jo sutrikimus.

Tai dekondicionavimo pratimai, dalyvaujant terapeutui arba jo nedalyvaujant. Taigi pacientas palaipsniui susiduria su situacijomis, kurių jis bijo. Terapeutas yra elgesio, kurį reikia priimti, vadovas.

Ši terapija gali būti atliekama per trumpą (6–10 savaičių) arba vidutinės trukmės laikotarpį (nuo 3 iki 6 mėnesių), kad būtų realiai paveikta paciento gyvenimo kokybė ir savijauta.

Elgesio ir kognityvinėje terapijoje korekcinė patirtis derinama su minties proceso analize. Iš tikrųjų elgesį visada skatina minties modelis, dažnai visada tas pats.

Pavyzdžiui, dėl gyvatės fobijos mes, dar prieš pamatydami gyvatę, pirmiausia galvojame: „jei aš ją pamatysiu, mane ištiks panikos priepuolis“. Taigi užsikimšimas situacijoje, kai pacientas gali susidurti su savo fobija. Todėl terapeutas padės pacientui suvokti savo mąstymo būdus ir vidinius dialogus prieš elgesio reakciją.

Subjektas turi palaipsniui susidurti su objektu ar baiminama patirtimi. Vadovaujant pacientui tinkamesnio elgesio link, atsiranda nauji pažinimo keliai, kurie žingsnis po žingsnio veda link gydymo ir atsikratymo.

Šį darbą galima atlikti grupėse, atliekant atsipalaidavimo pratimus, dirbant su kūnu, siekiant padėti pacientui geriau valdyti savo stresą tam tikroje situacijoje.

Šios terapijos suteikia puikių rezultatų, jei tiriamasis kasdien investuoja į tam tikrų pratimų atlikimą.

Pratimai ne sesijos metu yra labai svarbūs, siekiant paskatinti pacientą pasveikti: atkreipiame dėmesį į tai, kaip mes tai darome, kaip mes tai patiriame, sužadintas emocijas ir stebimą pažangą. Šis darbas bus labai naudingas kitoje sesijoje aptarti jį su terapeutu. Tada pacientas pakeis savo suvokimą, kai susidurs su situacija, kuri, pavyzdžiui, sukelia fobiją, obsesinį sutrikimą ar kitą.