2023 m. Kūčios: šventės istorija ir tradicijos
Ypatinga šventė, kupina tikėjimo, triumfo ir džiaugsmo, yra Kūčios. Pasakojame, kaip ją 2023 metais mūsų šalyje švenčia įvairių krikščionybės šakų atstovai

Kūčias daugelyje šalių švenčia skirtingų tikėjimų žmonės. Tai paskutinė pasninko diena prieš Kalėdas, jai įprasta ruoštis dvasiškai ir fiziškai. Tikintieji siekia apvalyti mintis ir praleisti dieną ramioje maldoje, o vakare, pakilus pirmajai vakaro žvaigždei, su šeimomis susirenka šventinei vakarienei.

Nepriklausomai nuo konfesijos ir vietos, kiekvienas žmogus 2023 metų Kūčių vakarą tikisi rasti džiaugsmo, ramybės ir gerų minčių, prisiliesti prie didžiojo sakramento, kuris apvalys mintis nuo visko, kas nereikšminga ir bailu. Skaitykite apie šios didžiosios stačiatikybės ir katalikybės dienos tradicijas mūsų medžiagoje.

Stačiatikių Kūčių vakaras

Kūčios, arba Kristaus Gimimo išvakarės, yra diena prieš Kristaus gimimą, kurią stačiatikiai praleidžia melsdamiesi ir nuolankiai, džiaugsmingai laukdami reikšmingos ir šviesios šventės.

Tikintieji visą dieną laikosi griežto pasninko, o „po pirmosios žvaigždės“, įkūnijančios Betliejaus žvaigždės pasirodymą, renkasi prie bendro stalo ir valgo sultingai. Tai tradicinis patiekalas, kurį sudaro dribsniai, medus ir džiovinti vaisiai.

Šią dieną šventykloje vyksta gražios pamaldos. Svarbi jų dalis – kunigo atliekama uždegtos žvakės, kaip saulėlydžio danguje uždegtos žvaigždės, perkėlimas į šventyklos centrą.

Kūčių vakarą tarnauja „karališkasis laikrodis“ – pavadinimas išlikęs iš tų laikų, kai bažnyčioje šventėje dalyvavo karūnuoti asmenys. Skaitomos ištraukos iš Šventojo Rašto, kuriose kalbama apie ilgai lauktą Išganytojo atėjimą, apie pranašystes, kurios žadėjo jo atėjimą.

Kai švenčiama

Stačiatikiai švenčia Kūčias 6 sausis. Tai paskutinė ir griežčiausia keturiasdešimties dienų pasninko diena, kurią valgyti iki vėlaus vakaro draudžiama.

tradicijos

Stačiatikiai jau seniai Kūčias praleidžia bažnyčioje melsdamiesi. Tie, kurie to negalėjo padaryti, žvaigždės kilimui ruošėsi namuose. Visi šeimos nariai buvo apsirengę šventiniais drabužiais, stalas buvo uždengtas balta staltiese, po ja buvo įprasta padėti šieną, kuris įasmenindavo Gelbėtojo gimimo vietą. Šventiniam vaišiui buvo paruošta dvylika pasninko patiekalų – pagal apaštalų skaičių. Ant stalo visada buvo ryžių ar kviečių kutia, džiovinti vaisiai, kepta žuvis, uogų želė, taip pat riešutai, daržovės, pyragai ir meduoliai.

Namuose buvo pastatyta eglė, po kuria buvo dedamos dovanos. Jie simbolizavo dovanas, atneštas kūdikėliui Jėzui po gimimo. Namas buvo papuoštas eglišakėmis ir žvakėmis.

Vakarienė prasidėjo bendra malda. Prie stalo visi turėjo paragauti visų patiekalų, nepaisant skonio pageidavimų. Mėsos tądien nevalgė, karštų patiekalų taip pat nedavė, kad prie stalo visada galėtų būti šeimininkė. Nepaisant to, kad šventė buvo laikoma šeimos švente, prie stalo buvo kviečiami vieniši pažįstami ir kaimynai.

Nuo sausio 6-osios vakaro vaikai vaikščiojo giesmėmis. Jie vaikščiojo iš namų į namus ir dainavo dainas, nešdami gerą žinią apie Kristaus gimimą, už tai atsidėkodami gavo saldumynų ir monetų.

Kūčių vakarą tikintieji siekė išsivaduoti nuo neigiamų minčių ir blogų minčių, visos religinės tradicijos buvo skirtos puoselėti humanizmą ir geranorišką požiūrį į kitus. Kai kurios iš šių tradicijų išliko iki šių dienų ir yra skiepijamos ateities kartoms.

katalikų Kūčių vakaras

Kalėdų išvakarės yra tokios pat svarbios katalikams, kaip ir stačiatikiams. Jie taip pat ruošiasi Kalėdoms, valo savo namus nuo nešvarumų ir dulkių, puošia Kalėdų simbolika – eglišakėmis, ryškiais žibintais, kojinėmis dovanoms. Tikintiesiems svarbus įvykis – lankymasis mišiose, griežto pasninko laikymasis, maldos, išpažintis šventykloje. Labdara laikoma svarbiu šventės elementu.

Kai švenčiama

Švenčiamos katalikų Kūčios 24 gruodis. Ši šventė yra prieš katalikų Kalėdas, kurios patenka į gruodžio 25 d.

tradicijos

Kalėdų vakarą katalikai praleidžia ir šventinėje šeimos vakarienėje. Maitinimą veda šeimos galva. Prieš prasidedant šventei įprasta perskaityti Evangelijos ištraukas apie Mesijo gimimą. Tikintieji ant stalo tradiciškai deda vaflius – plokščią duoną, simbolizuojančią Kristaus kūną. Visi šeimos nariai laukia pirmosios žvaigždės pasirodymo, kad galėtų paragauti visų dvylikos privalomų dienos patiekalų.

Išskirtinis katalikiškos šventės bruožas – ant stalo padedamas papildomas stalo įrankių komplektas vienam žmogui – neplanuotam svečiui. Manoma, kad šis svečias atsineš Jėzaus Kristaus dvasią.

Daugelyje katalikiškų šeimų vis dar yra įprasta šiek tiek šieno paslėpti po šventine staltiese, kad primintų, kokiomis sąlygomis gimė kūdikėlis Jėzus.

Pasibaigus vakarienei, visa šeima eina į Kūčių mišias.

Būtent Kūčių vakarą namuose įrengiama eglutė ir ėdžios, kuriose naktį prieš Kalėdas padedamas šienas.

Palikti atsakymą