Maždaug prieš keturiasdešimt metų A.Adomas atrado, kad sergant sunkiu kūdikių enteritu E. coli pasėjama iš išmatų, kurios skiriasi nuo įprastos. Atsiradusi Escherichia coli atmaina, sukelianti laisvas išmatas, vadinama coli-dispepsija.
Šiandien žinoma, kad yra nemažai Escherichia coli padermių, turinčių patogeninių savybių, jų žymėjimas priklauso nuo antigeno tipo – „O“ arba „B“.
Kolenteritas yra infekcinė liga, kurią sukelia patogeninė Escherichia coli (E. coli). Jis pasireiškia ūmiai – viduriavimas dažnai su krauju ar gleivėmis, karščiavimas, pilvo skausmai. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis hemoliziniu ureminiu sindromu (HUS) ir trombozine trombocitopenine purpura (TTP).
Kolienterito simptomai
Iš visų kūdikių žarnyno infekcijų kolienteritas turi didžiausią reikšmę, nes jis yra sunkus ir greitai plinta vaikų grupėse. Kolienterito simptomų sunkumas priklauso nuo vaiko amžiaus: sunkiausia liga pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, naujagimiams ir jaunesniems nei trijų mėnesių kūdikiams, šiuo atveju patologija dažniausiai sukelia vaiko mirtį.
Vyresniems nei šešių mėnesių vaikams liga yra nesunki, o antraisiais gyvenimo metais enteritas, kurį sukelia E. coli, praktiškai nepasireiškia. Sunki ligos eiga gali būti kūdikystėje besimaitinančiam vaikui, o ne kiekvienas E. coli užsikrėtęs kūdikis gali susirgti enteritu. Įprastų tyrimų duomenys patvirtino prielaidą, kad sveikų infekcijos nešiotojų gali atsirasti bet kokio amžiaus vaikai.
Kolienterito inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo trijų iki dešimties dienų. Sergančiam vaikui būdingos visos žarnyno infekcijai būdingos ligos apraiškos, kurios randamos ir esant kitoms panašioms patologijoms. Tarp kolienterito simptomų yra apetito stoka, vėmimas, dažnos vandeningos išmatos, turinčios ochros spalvą ir spermos kvapą. Kai kuriais atvejais išmatose atsiranda gleivių ar kraujo juostelių.
Ligos eigos sunkumas tiesiogiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Neišnešiotiems kūdikiams ir pirmųjų trijų gyvenimo mėnesių vaikams sunkios ekssikozės, acidozės ir toksikozės simptomai gali pasireikšti per pirmąsias dvi dienas. Infekcija kūdikiams iki šešių mėnesių dėl dažnų atkryčių gali sukelti rimtą valgymo sutrikimą. Išsekus, infekcinis procesas sukelia dar didesnį kūno svorio mažėjimą ir dažnai lydi skilimo reiškinius.
Antrojo pusmečio vaikams gali pasireikšti ir sunkių patologijų, kurias lydi toksikozė, tačiau dažniausiai infekcinis procesas nesukelia komplikacijų, nors jam būdingas dažnas tuštinimasis, silpnumas, apetito praradimas, vidutinio sunkumo. egzikozė.
Tikslios diagnozės nustatymas neapsieina be bakteriologinio išmatų tyrimo. Tai labai svarbu tiek epidemiologiniu požiūriu, tiek pasirenkant tinkamą gydymo taktiką. Biologinės medžiagos sėjimas ant maistinių medžiagų leidžia nustatyti mikroorganizmų jautrumą įvairiems antibiotikams ir leidžia gydytojui parinkti optimalų gydymą.
Kolienterito gydymas
Kolienterito gydymas susideda iš dietos terapijos, antibakterinių vaistų vartojimo ir vandens ir druskos balanso papildymo.
Pradiniame etape naudojami plataus spektro antibiotikai, kurie, esant vėmimui, įšvirkščiami į raumenis. Gavus bakteriologinio tyrimo rezultatus, kolienterito gydymas tampa tikslingesnis.
Specifinį gydymą skiria gydytojas, atlikęs bakteriologinį tyrimą.
[Vaizdo įrašas] Aukščiausios kategorijos pediatras Eskova A.Yu. – Ūminio ir lėtinio enterokolito priežastys ir simptomai: