Kiekviena konsultacija yra ypatinga (tėvai ir jų vaikai skirtingi). Į kiekvieną susitikimą atsinešu save. Todėl savo klientus įkvepiu tuo, kuo giliai tikiu. Kartu turiu požiūrių, kurių laikausi savo darbe.
- Iš karto po pirmojo kliento išsakyto pirminio prašymo aš tikrai palaikysiu kliento norą suprasti situaciją ir ją pakeisti: „Tu esi gera mama (geras tėtis)!“. Palaikymas yra labai reikalingas bet kuriam žmogui, ypač sunkiais laikais. Tai suteikia jėgų ir motyvacijos judėti į priekį sprendžiant problemą. Tai man padeda užmegzti ryšį su klientu.
- Pats supratusi, kad „tai mano klientas“, pranešu jam apie savo pasirengimą dirbti su juo: „Esu pasirengęs imtis jūsų bylos“.
- Informavęs užsakovą apie siūlomų darbų apimtį: „Darbo daug“, patikslinu: „Ar esate pasiruošęs dirbti pats? Ką ir kiek esate pasirengęs investuoti, kad situacija pasikeistų?
- Sutinku dėl formato (konfidencialumas, skaičius, sesijų dažnumas, trukmė, privalomi „namų darbai“ ir ataskaitos apie pažangą ir rezultatus, galimybė konsultuotis telefonu tarp užsiėmimų, apmokėjimas ir pan.).
- Išgirdusi iš klientės visą nepasitenkinimą vaiku, klausiu: „Kuo tau patinka tavo vaikas? Įvardykite jo teigiamas savybes.
- Tikrai siūlau, kad vaikas, dėl kurio apsilankė pas psichologą, irgi geras! Tiesiog jis kažko dar neišmoko, kažkuo klysta, „atspindi“ neigiamą aplinkinių elgesį arba gindamasis agresyviai ir emocingai reaguoja į suaugusiųjų „puolimą“ (grasinimus, priekaištus, kaltinimus ir pan.). Čia gali būti daug variantų. Juos reikia suprasti. Ir tuo pačiu visada žinok „Vaikui geras! Tai mes, tėvai, klystame ir ko nors neveikiame. “
- Taip pat siūlau klientui labai trumpą testą. Būtina surikiuoti (išskirstyti pagal svarbą) žmogaus savybes: protingas, drąsus, sąžiningas, darbštus, malonus, linksmas, patikimas. Dažniau „Geras“ patenka į trejetuką. Ir tai suprantama. Visi nori gyventi geroje aplinkoje. Tada turite įvertinti tų pačių savybių svarbą sau. Čia „Geras“ stumiamas toliau. Greičiau visi laiko save JAU maloniu. Dauguma tikisi gerų dalykų iš kitų. To priežastys gali būti skirtingos. Mano užduotis – nukreipti klientą gerumo link. Be jo, manau, neišauginsi vaiko geru ir nepadidinsi „gėrio kiekio pasaulyje“.
- Taip pat naudinga užduoti tėvams tokį klausimą: „Ar gerumas ir sąžiningumas yra dorybė ar trūkumas, stiprybė ar silpnybė? Čia yra apie ką pagalvoti. Mano tikslas – pasėti sėklas, kad tėvas susimąstytų po susitikimo. Garsioji prof. NI Kozlovos frazė „Kad ir ką aš daryčiau, gėrio kiekis pasaulyje turi didėti! Aš naudoju jį savo konsultacijose kaip pasiūlymo įrankį.
- Kad klientas suprastų ugdymo esmę, užduodu klausimą: „Ką įdedate į sąvoką „Vaiko auginimas“?
- Susipažinimas su suvokimo pozicijomis. Siekiant pagerinti abipusį tėvų ir vaiko supratimą, svarbu, kad suaugęs žmogus įvaldytų gebėjimą nagrinėti gyvenimo situacijas iš skirtingų suvokimo pozicijų.
- Siūlau atsakyti į klausimus, pozityviai formuluoti tezes. (treniruotės prasideda jau konsultacijos metu).
- Aš naudoju būsenos skalę (nuo 1 iki 10).
- Perkeliu klientą iš aukos pozicijos į autoriaus pareigas (Ką esate pasirengęs daryti?)
- Kalbame iš ateities, o ne iš praeities (apie uždavinius ir sprendimus, ne apie sunkumų priežastis).
- Kaip namų darbus naudoju šiuos pratimus: „Kontrolė ir apskaita“, „Ramius buvimas“, „Pozityvus vertėjas“, „Palaikymas ir pritarimas“, „Teigiami pasiūlymai“, „Saulė“, „Jei aš mylėjau“, „+ — +“ , „Pakartok, sutikite, pridėkite“, „Mano dorybės“, „Vaiko dorybės“, „Minkštas žaislas“, „Empatija“, „NLP technikos“, „Pasakų terapija“ ir kt.
- Kiekvieno sekančio susitikimo pradžioje kliento atlikto darbo aptarimas, gauto rezultato (sėkmės, neigiamos patirties) analizė, neįvykdytos ar nesėkmingai atliktos užduoties perkėlimas į kitą kartą su patikslinimais.
- Kiekvieno užsiėmimo metu palaikau, padedu, motyvuoju klientą dirbti, pagiriu už sėkmę.
Problemų sprendimo algoritmas, siekiant pagerinti tėvų ir vaikų santykius
Norint sudaryti algoritmą, reikia suformuluoti patį klausimą, kurį reikia išspręsti. Pavyzdžiui, klientas turi tam tikrų sunkumų augindamas vaiką. Tada pirmas: suformuluojame problemos sąlygą (pradinius duomenis). Antra: suformuluojame, ką reikia rasti.
Kiekvienoje tėvų ir vaikų santykių situacijoje yra dalyvių. Tai: Vaikas, Tėvas (ar kitas suaugęs) ir Aplinka (tai kiti šeimos nariai, darželis, mokykla, draugai, žiniasklaida, ty visuomenė). Be to, tarp dalyvių jau susiklostė tam tikri santykiai. Pastebiu, kad dauguma mūsų sunkumų su vaikais kyla būtent dėl nesugebėjimo su jais rasti bendros kalbos.
Užduoties formulavimas. Klientas atėjo su „problema“ (taškas B) ir nori gauti rezultatą (taškas C). Užduotis psichologui: sudaryti rekomendacijų, pratimų sąrašą, kuriuos atlikdamas klientas atsikratys „problemos“ ir išspręs kūrybinę „užduotį“.
Pradiniai duomenys
- Yra tam tikras taškas „A“. Dalyviai: tėvai, gimęs vaikas, šeima.
- Taškas „B“ – esama situacija, su kuria klientas atvyko. Dalyviai: tėvai (tėvai), suaugęs vaikas, visuomenė.
- Atstumas nuo A iki B yra laikotarpis, per kurį suaugusieji ir vaikas pasiekė klientui nepageidaujamą rezultatą. Yra ryšys tarp tėvų ir vaikų.
Ko nori klientas: taškas «C» yra kliento norimas rezultatas. Dalyviai: tėvai (tėvai), vaikas, visuomenė.
Pažanga sprendžiant problemą. Atstumas nuo B iki C yra laikotarpis, per kurį tėvas dirbs (atliks užduotis). Čia pasikeis santykiai tarp dalyvių, įvyks kiti pokyčiai. Konkrečios rekomendacijos ir užduotys tėvams (pirma užduotis lengva). Taškas D – perspektyvūs ugdymo tikslai (jei tėvai juos žino ir jų siekia). Dalyviai: tėvai, suaugęs vaikas, visuomenė.
Iš viso: konkretus atlikto darbo rezultatas.