Turinys
Cistografija yra įprastas rentgeno tyrimas, kurio metu šlapimo pūslė užpildoma tinkama kontrastine medžiaga (vadinama kontrastine medžiaga), kuri įvedama per kateterį. Cistografija atliekama įtarus įvairias ligas, susijusias su šlapimo sistema.
Kodėl ir kada atliekama cistografija?
Cistografinis tyrimas leidžia nustatyti galimus šlapimo pūslės funkcionavimo ir formos anomalijas. Tai labai tikslus tyrimas, leidžiantis tiksliai atkurti šlapimo pūslės formą ir struktūrą.
Cistografija dažniausiai atliekama įtarus šlapimo takų ligas. Dažniausios priežastys yra šios:
- įgimti šlapimo sistemos defektai ir deformacijos,
- įgyti sužalojimai šlapimo pūslėje arba šlaplėje,
- įtarimas dėl divertikulų arba neoplastinių navikų šlapimo pūslėje,
- šlapimo nelaikymo problemos,
- šlapinimasis į lovą (ypač vaikams)
- šlapimo nutekėjimo sutrikimas, vadinamasis vezikoureterinis refliuksas (šlapimo tekėjimas atgal į šlapimtakius).
Kontraindikacijos atlikti cistografiją
Cistografija yra gana saugus tyrimas. Nepaisant to, būtina atkreipti dėmesį į kai kurias svarbiausias jo įgyvendinimo kontraindikacijas. Pirmiausia reikėtų paminėti ūmias šlapimo takų infekcijas. Šiuo atveju cistografija neturėtų būti atliekama. Cistografija taip pat nerekomenduojama nėščioms moterims. Kartais prieš atliekant cistografiją suaugusioms moterims atliekamas nėštumo testas. Taip pat neatlikti cistografijos žmonėms, alergiškiems tyrimo metu naudotam kontrastui.
Cistografijos eiga
Prieš atliekant cistografiją, reikia tinkamai pasiruošti. Svarbiausia šlapintis; tuščia šlapimo pūslė yra būtina sąlyga norint atlikti išsamų ir tikslų tyrimą. Taip pat pravartu prieš tyrimą pasirūpinti savo higiena ir kruopščiai nusiprausti intymias vietas.
Cistografija pradedama pacientui atsigulus ant nugaros. Tada į jo šlapimo pūslę įkišamas kateteris. Per kateterį suleidžiama tinkama kontrastinė medžiaga. Kai centras užpildo šlapimo pūslę, atsiranda nemalonus pojūtis. Paprastai cistografijos atlikimas nėra susijęs su skausmu, o tik stipriu spaudimo jausmu šlapimo pūslėje. Šlapimo pūslės rentgeno spinduliai daromi šlapimo pūslėje, kuri užpildyta kontrastu. Nuotraukos turi būti daromos iš skirtingų perspektyvų ir skirtingose paciento kūno padėtyse. Baigus tyrimą, kateteris išimamas iš paciento šlapimo pūslės.
Pergalės cistografija
Pergalės cistografija, taip pat žinoma kaip tuštinimo cistouretrografija, yra tyrimas, atliekamas, kai turite problemų dėl šlapimo nelaikymo. Šis testas dažnai atliekamas berniukams ir mergaitėms, turintiems šią būklę.
Pergalės cistografija atliekama šlapinimosi metu. Dėl to jis leidžia įvertinti šlapimo takų funkcionavimo lygį. Jie atliekami ypač tada, kai įtariama, kad vaikas turi galimų apsigimimų, galinčių sukelti enurezės ar šlapimo nelaikymo simptomus. Dažniausiai šlapinimosi cistografijos metu diagnozuojamos problemos: šlapimo takų užkimšimas, divertikulai, neoplastiniai šlapimo pūslės pokyčiai, mechaniniai šlaplės ar šlapimo pūslės pažeidimai.
Pradėjus šlapinimosi cistografiją, prieš tyrimą reikia išgerti apie pusę litro skysčių. Iš karto prieš atliekant cistografiją šlapimo pūslė ištuštinama. Tada gydytojas pacientui uždeda kateterį ir suleidžia kontrasto. Po jo suleidimo pacientas ištuština šlapimo pūslę, kurios metu daromos rentgeno nuotraukos, vadinamos cistogramomis. Baigus tyrimą, kateteris pašalinamas. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas be anestezijos.
Komplikacijos po šlapinimosi cistografijos
Mikrovaskulinės cistografijos atveju galimi keli negalavimai, kuriuos sukelia tyrimas. Dažniausia yra pollakiurija, ty padažnėjęs šlapinimasis mažomis dozėmis. Be to, šlapinantis gali atsirasti nemalonūs pojūčiai, tokie kaip deginimas, perštėjimas ar perštėjimas. Be to, dėl šlapinimosi cistografijos šlapimo spalva gali pasikeisti nuo geltonos iki švelniai rausvos. Visi šie simptomai rodo galimą šlaplės ar šlapimo pūslės audinių sudirginimą tyrimo metu.