Vakarykščiai mieli vaikai virsta maištininkais. Paauglys atitolsta nuo tėvų ir viską daro nepaisydamas. Tėvai stebisi, ką jie padarė ne taip. Psichiatras Danielis Siegelis aiškina: priežastis – pokyčiai smegenų lygyje.
Įsivaizduokite, kad miegate. Tavo tėvas ateina į kambarį, pabučiuoja tau į kaktą ir sako: „Labas rytas, brangioji. Ką valgysi pusryčiams? - Avižiniai dribsniai, - atsakote. Po pusvalandžio ateini į virtuvę – ant stalo tavęs laukia garuojantis dubenėlis avižinių dribsnių.
Taip daugeliui atrodė vaikystė: mumis rūpinosi tėvai ir kiti artimi žmonės. Bet kažkuriuo momentu mes pradėjome nuo jų tolti. Smegenys pasikeitė, nusprendėme atsisakyti tėvų paruoštos avižinės košės.
Štai kam žmonėms reikia paauglystės. Gamta pakeičia vaiko smegenis, kad jų šeimininkas neliktų su mama. Dėl pokyčių vaikas nutolsta nuo įprasto gyvenimo būdo ir eina link naujo, nepažįstamo ir potencialiai pavojingo. Keičiasi ir paauglio santykis su žmonėmis. Jis tolsta nuo tėvų ir priartėja prie bendraamžių.
Paauglių smegenys išgyvena daug pokyčių, turinčių įtakos santykiams su žmonėmis. Štai keletas reikšmingiausių.
Emocijų eskalacija
Artėjant paauglystei, vaiko emocijos tampa vis intensyvesnės. Paaugliai dažnai užtrenkia duris ir niurzga prieš savo tėvus – tam yra mokslinis paaiškinimas. Emocijos susidaro sąveikaujant limbinei sistemai ir smegenų kamienui. Paauglio organizme šios struktūros turi didesnę įtaką sprendimų priėmimui nei vaikų ir suaugusiųjų.
Viename tyrime vaikai, paaugliai ir suaugusieji buvo naudojami KT skaitytuvu. Eksperimento dalyviams buvo parodytos neutralios veido išraiškos arba ryškių emocijų žmonių nuotraukos. Mokslininkai užfiksavo stipresnį emocinį atsaką paaugliams ir vidutinį suaugusiųjų ir vaikų atsaką.
Dabar jaučiamės taip, bet po minutės bus kitaip. Tegul suaugusieji būna toliau nuo mūsų. pajuskime tai, ką jaučiame
Be to, paaugliai linkę matyti emocijas kituose žmonėse, net jei jų nėra. Kai paaugliams kompiuterinės tomografijos aparate buvo parodytos nuotraukos su neutraliomis emocijomis, jų smegenėlių migdolinis kūnas buvo suaktyvintas. Paaugliams atrodė, kad nuotraukoje esantis žmogus patiria neigiamų emocijų.
Dėl padidėjusio paauglių emocionalumo lengva susierzinti ar susierzinti. Jų nuotaika dažnai keičiasi. Jie patys save gerai nesupranta. Vienas vaikinas kartą man pasakė: „Paaiškink tai suaugusiems. Dabar jaučiamės taip, bet po minutės bus kitaip. Tegul suaugusieji būna toliau nuo mūsų. Pajuskime tai, ką jaučiame.» Tai geras patarimas. Jei suaugusieji spaudžia paauglius ir bando juos nubausti už per daug emocingumą, tai juos tik atstumia.
Rizikos trauka
Mūsų kūne yra neurotransmiterio dopamino. Jis dalyvauja bendrame smegenų kamieno, limbinės skilties ir smegenų žievės darbe. Dopaminas yra tai, kas leidžia mums gerai jaustis, kai gauname atlygį.
Palyginti su vaikais ir suaugusiaisiais, paauglių pradinis dopamino lygis yra mažesnis, bet didesnis dopamino gamybos šuolis. Naujumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių dopamino išsiskyrimą. Dėl to paauglius traukia viskas, kas nauja. Gamta sukūrė sistemą, kuri verčia siekti pokyčių ir naujumo, stumia link nepažįstamo ir netikrumo. Vieną dieną tai privers jaunuolį palikti tėvų namus.
Paauglių smegenys sutelkia dėmesį į teigiamus ir įdomius sprendimo aspektus, ignoruodamos neigiamas ir potencialiai pavojingas pasekmes.
Kai dopamino kiekis sumažėja, paaugliams nuobodu. Viskas, kas sena ir gera, juos slegia. Į tai reikėtų atsižvelgti organizuojant ugdymo procesą vidurinėje ir vidurinėje mokykloje. Mokyklos ir mokytojai turėtų panaudoti vidinį paauglių potraukį siekti naujovių, kad jie sudomintų.
Kitas paauglių smegenų bruožas – pasikeitęs vertinimo, kas yra gerai, o kas blogai, procesas. Paauglių smegenys sutelkia dėmesį į teigiamus ir įdomius sprendimo aspektus, ignoruodamos neigiamas ir potencialiai pavojingas pasekmes.
Psichologai tokį mąstymą vadina hiperracionaliu. Tai verčia paauglius greitai vairuoti, vartoti narkotikus ir užsiimti pavojingu seksu. Tėvai ne veltui nerimauja dėl savo vaikų saugumo. Paauglystė – tikrai pavojingas laikotarpis.
Artumas su bendraamžiais
Visų žinduolių prieraišumas grindžiamas vaikų priežiūros ir saugumo poreikiais. Pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais meilė labai svarbi: mažylis neišgyvens be suaugusiųjų priežiūros. Tačiau senstant prisirišimas neišnyksta, keičia savo dėmesį. Paaugliai mažiau pasitiki tėvais ir labiau bendraamžiais.
Paauglystėje aktyviai bendraujame su draugais – tai natūralus procesas. Išeidami iš tėvų namų pasikliausime būtent draugais. Laukinėje gamtoje žinduoliai retai išgyvena vieni. Bendravimas su bendraamžiais paaugliams suvokiamas kaip išgyvenimo reikalas. Tėvai nunyksta į antrą planą ir jaučiasi atstumti.
Pagrindinis šio pokyčio trūkumas – buvimas šalia paauglių grupės ar net vieno žmogaus atrodo gyvybės ir mirties klausimas. Milijonai evoliucijos metų verčia paauglį galvoti: „Jei neturėsiu bent vieno artimo draugo, aš mirsiu“. Kai tėvai uždraudžia paaugliui eiti į vakarėlį, jam tai tampa tragedija.
Suaugusieji mano, kad tai kvaila. Tiesą sakant, kvailystė neturi nieko bendra, ją taip nustato evoliucija. Kai uždraudžiate dukrai eiti į vakarėlį ar atsisakote pirkti naujus batus, pagalvokite, kaip tai jai svarbu. Tai padės sustiprinti santykius.
Išvados suaugusiems
Suaugusieji turėtų gerbti vaikų augimo procesą. Paauglius pagauna emocijos ir jie verčiami ištrūkti iš po tėvų sparno, suartėti su bendraamžiais ir eiti link naujo. Taigi smegenys padeda paaugliams rasti „avižinių dribsnių“ už tėvų namų ribų. Paauglys pradeda rūpintis savimi ir ieškoti kitų žmonių, kurie juo pasirūpins.
Tai nereiškia, kad paauglio gyvenime nėra vietos tėvams ir kitiems suaugusiems. Keičiasi vaiko smegenys, ir tai turi įtakos jo santykiams su aplinkiniais. Tėvams svarbu susitaikyti su tuo, kad keičiasi ir jų vaidmuo vaiko gyvenime. Suaugusieji turėtų pagalvoti, ko jie gali pasimokyti iš paauglių.
Emociniai protrūkiai, meilė, socialinis įsitraukimas, draugystė, naujumas ir kūrybiškumas skatina smegenų augimą ir išlaiko jas jaunatviškas
Kiek suaugusiųjų liko ištikimi paauglystės principams, daro tai, kas jiems patinka? Kas išliko socialiai aktyvus, išsaugojo artimus draugus? Kas vis bando naujus dalykus ir neprisiriša prie seno, apkrauna savo smegenis kūrybiniais tyrinėjimais?
Neurologai nustatė, kad smegenys nuolat auga. Jie šią savybę vadina neuroplastiškumu. Emociniai protrūkiai, meilė, socialinis įsitraukimas, draugystė, naujumas ir kūrybiškumas skatina smegenų augimą ir išlaiko jas jaunatviškas. Visos šios savybės būdingos paauglystei.
Turėkite tai omenyje, kai norite tyčiotis iš paauglio dėl jo elgesio arba žeminančiai vartoti žodį „paauglys“. Nesityčiokite iš jų emocionalumo ir maištingumo, geriau patiems būti mažam paaugliui. Tyrimai rodo, kad tai yra tai, ko mums reikia, kad mūsų protas būtų aštrus ir jaunas.