Turinys
Kaip padėti vaikams patikėti savimi ir išvengti nesėkmių ugdyme? Visų pirma, kalbėkite su jais kaip su lygiais ir žiūrėkite kaip į visavertes asmenybes. O svarbiausia – palaikykite vaikus bet kokioje situacijoje. Mūsų ekspertas mano, kad tai vienintelis būdas jiems įskiepyti pasitikėjimą ir sveiką savigarbą.
Pamatyti asmenybę
Naudokite subjektyvų požiūrį: nemokykite vaiko to, ko jam reikia, o suvokkite jį kaip visavertį žmogų. Mažojo pašnekovo pasitikėjimo savimi ugdymas – lygiavertis bendravimas su juo, klausytis, kaip jis išreiškia jausmus ir ką sako.
Pagalba
Būkite vaiko pusėje, net kai jis klysta. Palaikyti nereiškia pritarti jo elgesiui, palaikymas – tai pasakyti, kad yra situacijų, kuriose galite jam padėti. Kartu pabandykite suprasti, ką vaikas norėjo pasakyti savo elgesiu, net jei jis tempė katę už uodegos. Siūlyti problemos sprendimus ir padėti ištaisyti situaciją.
Valdyk save
Frazė „vaikas mane atnešė“ nėra tiesa. 99% tėvų emocijas valdo vien su viršininku, tačiau su vaikais ši programa nepavyksta. Kodėl? Vaikai negali „smogti atgal“, todėl su jais galite sau leisti daugiau nei bendraudami su vadovybe. Tačiau net vienas širdyje ištartas žodis gali rimtai paveikti vaiko savigarbą.
Transliuoti susidomėjimą
Jeigu tėvai visada pasiruošę vienas kitam priglausti, tai vaikas turi teisę tikėtis, kad ir jie jį palaikys. Jei išmokei vaiką, kad palaikymo nėra kur laukti, tai vėliau bus galima tik dejuoti, kad jis į tave nesikreipė. Pasakykite jam: „Man labai svarbu žinoti, kas su tavimi vyksta, kitaip aš negalėsiu tavęs palaikyti“. Ir tada jis žinos, kad jam padės bet kokiu atveju.
Parodykite savo silpnumą
Mes visi turime pakilimų ir nuosmukių periodus. Ir mes visi galime pasirinkti, ar eiti toliau, ar nuspręsti, kad man taip nėra. Leisti vaikui palaikyti jus, kai viskas nesiseka, yra nuostabi patirtis abiem.
Neskubėkite daryti išvadų
Ar matote, kaip jūsų vaikas žaidimų aikštelėje partrenkė kitą vaiką, ir jums atrodo, kad pastarasis nukentėjo nepelnytai? Neskubėkite kaltinti. Įsivaizduokite suaugusius jų vietoje. Ką darysite, jei jūsų partneris smogs kitam? Pabandykite išsiaiškinti priežastis.
Ir net jei jis tikrai klysta, greičiausiai jūs vis tiek būsite jo pusėje.
Tačiau toks pasiūlymas gali sukelti painiavą, nes atrodo, kad su suaugusiaisiais lengviau nei su vaikais. Kad mes turime atsakymus į visus klausimus, o vaikai yra maži, beprasmiai padarai, kuriuos turime valdyti. Bet taip nėra.
Nedaryk nuolaidų
Pritardami arba nepritardami kitų, įskaitant vaikus, veiksmams, suteikdami jiems įvertinimą ir patardami, kaip geriausia elgtis, mes elgiamės kaip pusdieviai ir net dievai. Tai galiausiai gali sukelti vidinį laisvės trūkumą ir netikėjimą savo jėgomis.
Vaikai mokosi daug greičiau nei suaugusieji. O norint išmokti formulę „ką aš darau, darau neteisingai“, reikia labai nedaug pastangų. Ir „aš vis dar nieko negaliu“ jai lengvai pasiekiama. Neigiamas darbo ar to, kas tau brangu, įvertinimas visada veda prie savigarbos mažėjimo. Su vaikais tas pats.
Neslopink
„Tyli, lyderiai, pašaliečiai, priekabiautojai...“ – nekabinkite vaikams etikečių. Ir nediskriminuokite kitų pagal amžių ("Tu vis dar mažas"). Vaikai, kaip ir suaugusieji, yra skirtingi. Vaiko pasitikėjimas savimi negimdo grubumo. Vaikai gali būti nemandagūs su kitu tik tada, kai yra nemandagūs su jais. O tam, kad vaikas ką nors atgamintų, pirmiausia jis turi to kažkur išmokti. O jei vaikas pradeda slopinti kitą, vadinasi, kažkas jį jau slopina.