Amerikiečių mokslininkas Colinas Campbellas atliko didelio masto mitybos ir sveikatos ryšio tyrimą. Šio pasaulinio projekto rezultatus jis aprašė savo knygoje „The China Study“.
Buvo apklausti 96% gyventojų iš daugiau nei 2400 Kinijos apskričių. Buvo tiriami visi mirties nuo įvairių rūšių vėžio atvejai. Tik 2-3% atvejų piktybiniai navikai atsiranda dėl genetinių veiksnių. Todėl mokslininkai pradėjo ieškoti ligų ryšio su gyvenimo būdu, mityba ir aplinka.
Ryšys tarp vėžio ir mitybos yra aiškus. Paimkite, pavyzdžiui, krūties vėžį. Egzistuoja keli pagrindiniai jo atsiradimo rizikos veiksniai, o mityba ryškiausiai įtakoja jų pasireiškimą. Taigi mityba, kurioje gausu gyvulinių baltymų ir rafinuotų angliavandenių, padidina moteriškų hormonų kiekį ir cholesterolio kiekį kraujyje – tai 2 veiksniai, galintys paskatinti vėžinių navikų vystymąsi.
Kalbant apie gaubtinės žarnos vėžį, ryšys tampa dar aiškesnis. Iki 70 metų daugeliui žmonių šalyse, kuriose taikoma vakarietiška dieta, išsivysto storosios žarnos navikas. To priežastis – mažas mobilumas, sočiųjų riebalų ir rafinuotų angliavandenių naudojimas bei itin mažas skaidulų kiekis maiste.
Mokslininkai nustatė, kad viena iš turtingųjų ligų priežasčių yra didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Padidėjus cholesterolio kiekiui, gali nukentėti ne tik širdis, bet ir kepenys, žarnynas, plaučiai, padidėja rizika susirgti leukemija, smegenų, žarnyno, plaučių, krūties, skrandžio, stemplės ir kt.
Jei remsime vidutinį pasaulio gyventojų skaičių: didėjant gerovei, žmonės pradeda vartoti daugiau mėsos ir pieno produktų, kitaip tariant, daugiau gyvulinių baltymų, dėl kurių susidaro cholesterolis. Tuo pačiu metu tyrimo metu buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp gyvulinės kilmės produktų vartojimo ir cholesterolio kiekio padidėjimo. O tais atvejais, kai maistines medžiagas žmonės gaudavo daugiausia iš augalinio maisto, buvo nustatyta koreliacija su cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimu.
Pažvelkime atidžiau į ligas, būdingas turtingesnių vietovių žmonėms.
Viena iš pagrindinių miokardo infarkto priežasčių – aterosklerozinės plokštelės – jos savaime yra riebios, susideda iš baltymų, riebalų ir kitų komponentų, besikaupiančių ant vidinių arterijų sienelių. 1961 m. Nacionalinio širdies instituto mokslininkai atliko garsųjį Framinghamo širdies tyrimą. Jame pagrindinis vaidmuo buvo suteiktas tokių veiksnių kaip cholesterolio kiekis, fizinis aktyvumas, mityba, rūkymas ir kraujospūdis įtakai širdžiai. Iki šiol tyrimas tęsiamas, o ketvirtoji Framingamo gyventojų karta buvo atlikta. Mokslininkai nustatė, kad vyrai, kurių cholesterolio kiekis kraujyje viršija 6,3 mmol, 3 kartus dažniau sirgo koronarine širdies liga.
Lesteris Morrisonas 1946 m. pradėjo tyrimą, siekdamas nustatyti ryšį tarp mitybos ir aterosklerozės. Vienai pacientų, išgyvenusių miokardo infarktą, grupei jis rekomendavo laikytis normalios mitybos, o kitoms gerokai sumažino suvartojamų riebalų ir cholesterolio kiekį. Eksperimentinėje grupėje buvo draudžiama valgyti: mėsą, pieną, grietinėlę, sviestą, kiaušinių trynius, duoną, desertus, pagamintus naudojant šiuos produktus. Rezultatai buvo tikrai stulbinantys: po 8 metų pirmosios grupės (tradicinės dietos) žmonių liko gyvi tik 24 proc. Eksperimentinėje grupėje išgyveno net 56 proc.
1969 m. buvo paskelbtas kitas tyrimas apie mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų įvairiose šalyse. Pastebėtina, kad tokios šalys kaip Jugoslavija, Indija, Papua Naujoji Gvinėja praktiškai visai neserga širdies ligomis. Šiose šalyse žmonės vartoja mažiau sočiųjų riebalų ir gyvulinių baltymų bei daugiau nesmulkintų grūdų, daržovių ir vaisių.
Kitas mokslininkas Caldwellas Esselstynas atliko eksperimentą su savo pacientais. Jo pagrindinis tikslas buvo sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje iki normalaus 3,9 mmol/l. Tyrime dalyvavo žmonės su jau nesveika širdimi – iš viso 18 pacientų per gyvenimą pablogėjo širdies veikla – nuo krūtinės anginos iki insulto ir miokardo infarkto. Tyrimo pradžioje vidutinis cholesterolio kiekis siekė 49 mmol/l. Programos metu šis lygis buvo sumažintas iki 6.4 mmol/l, net mažesnis nei nurodyta tyrimo užduotyje. Taigi kokia buvo eksperimento esmė? Daktaras Esselstynas supažindino juos su dieta, kurioje buvo vengiama gyvūninės kilmės produktų, išskyrus neriebų jogurtą ir pieną. Pažymėtina, kad net 3,4% pacientų atsivėrė užsikimšusios arterijos.
Jau nekalbant apie reikšmingą tyrimą „Healing the Heart with Healthy Lifestyle“, kurio metu daktaras Deanas Ornishas gydė savo pacientus mažai riebalų turinčia augalinės kilmės dieta. Jis liepė iš riebalų gauti tik 10% dienos raciono. Tam tikra prasme tai primena Douglaso Grahamo 80/10/10 dietą. Pacientai galėjo valgyti tiek augalinės kilmės visaverčio maisto, kiek nori: daržovių, vaisių, grūdų. Taip pat reabilitacijos programa apėmė fizinį aktyvumą 3 kartus per savaitę, kvėpavimo pratimus ir atsipalaidavimą. 82% tiriamųjų gerokai sumažėjo cholesterolio kiekis, sumažėjo arterijų užsikimšimas ir nepasikartojo širdies ir kraujagyslių ligos.
Kita „turtuolių liga“, paradoksalu, yra nutukimas. Ir priežastis ta pati – per didelis sočiųjų riebalų vartojimas. Net ir kalorijų atžvilgiu 1 g riebalų yra 9 kcal, o 1 g baltymų ir angliavandenių – po 4 kcal. Verta prisiminti Azijos kultūras, kurios jau kelis tūkstantmečius valgo augalinį maistą, o tarp jų retai pasitaiko antsvorio turinčių žmonių. Nutukimą dažnai lydi 5 tipo diabetas. Kaip ir dauguma lėtinių ligų, diabetas kai kuriuose pasaulio regionuose yra dažnesnis nei kituose. Haroldas Himsworthas atliko didelio masto tyrimą, kuriame lygino mitybą ir sergamumą diabetu. Šis tyrimas apėmė 20 šalių: Japoniją, JAV, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Italiją. Mokslininkas išsiaiškino, kad kai kuriose šalyse gyventojai daugiausia valgė gyvulinį maistą, o kitose jame gausu angliavandenių. Didėjant angliavandenių vartojimui ir mažėjant riebalų suvartojimui, mirtingumas nuo diabeto sumažėja nuo 3 iki 100 atvejų 000 žmonių.
Kitas nuostabus faktas yra tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo, sumažėjus bendram gyventojų gyvenimo lygiui, labai pasikeitė ir mityba, daugėjo daržovių ir grūdinių kultūrų, sumažėjo riebalų vartojimas, žymiai sumažėjo sergamumas cukriniu diabetu, nutukimu, širdies ligomis ir vėžiu. . Tačiau savo ruožtu padaugėjo mirčių nuo infekcinių ligų ir kitų su prastomis gyvenimo sąlygomis susijusių ligų. Tačiau šeštajame dešimtmetyje, kai žmonės vėl pradėjo valgyti daugiau riebalų ir cukraus, sergamumas „turtingųjų ligomis“ vėl pradėjo didėti.
Ar tai nėra priežastis galvoti apie sočiųjų riebalų mažinimą vaisių, daržovių ir grūdų naudai?