Dauguma veganų nėra nutukę ar antsvorio, o tai patinka žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų. Bet taip nutinka ne todėl, kad augalinis maistas neva neleidžia pasveikti (tiesiog duoda, jei valgai žalingą, bet vis dėlto veganišką maistą), o todėl, kad veganai sąmoningai kreipiasi į mitybos klausimą ir stebi, kas patenka į jų racioną. kūną ir kaip tai veikia juos.
Maždaug pusė pacientų, besikreipiančių pas psichoterapeutus su nervine anoreksija, teigia besilaikantys vegetariškos dietos. Vegetarizmas yra psichologiškai įtartinas, nes kai kuriems žmonėms, turintiems mitybos problemų, tai yra būdas užmaskuoti bandymus numesti svorio ar vengti tam tikrų maisto produktų. Viena iš daugelio apklausų parodė, kad apie 25% žmonių, kurie pereina prie veganiškos ar vegetariškos dietos, prisipažįsta, kad pakeitė savo mitybą norėdami numesti svorio.
2012 metais mokslininkas Burdon-Kone su kolegomis išsiaiškino, kad 61% dabartinių valgymo sutrikimų turinčių žmonių augalinę mitybą pasirinko būtent dėl savo ligos. Ir apskritai tie, kurie kenčia nuo valgymo sutrikimų ar turi polinkį į juos, dažniau pereina prie žaliavalgystės. Reikia pastebėti, kad egzistuoja ir atvirkštinis ryšys: kai kurie žmonės, pasirinkę veganizmą ar vegetarizmą, rizikuoja susirgti mitybos problemomis.
Deja, iki šiol ne vienas tyrimas atsakė į klausimą, ar priežastis pereiti prie augalinės mitybos yra priklausomybės nuo maisto problema. Tačiau daugelio medikų ir mokslininkų analizė rodo, kad lemiamas veiksnys renkantis dietą yra svorio kontrolė. Problemos sprendimo būdas nėra kita dieta.
Kaip susidoroti su valgymo sutrikimais?
Žinoma, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Šiais laikais yra daug mitybos specialistų, kurių veikla skirta gydyti valgymo sutrikimų turinčius pacientus. Apmokytas gydytojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su asmeniu, kad nustatytų jo motyvaciją pasirinkti tam tikrą dietą, ištirtų bendrą paciento požiūrį į maistą. Jis parengs gydymo planą, kuris truks ne savaitę ar net mėnesį, o daug ilgiau.
Net jei maistas pats savaime nėra problema, norint atkurti valgymo įpročius, būtina sukurti sveikus santykius su juo. Didžiausia problema tiems, kurie turi valgymo sutrikimų, yra maksimali kontrolė, kuri svyruoja tarp dietos standumo ir chaoso. Tikslas yra rasti pusiausvyrą.
Atsisakykite griežtų mitybos taisyklių. Pavyzdžiui, jei uždraudžiate sau visus esamus desertus (ir būtent tokia yra taisyklė), pakeiskite ją ir pradėkite nuo ne tokio griežto principo: „Kasdien desertų nevalgysiu“. Patikėkite, svorio nepriaugsite, jei karts nuo karto pasimėgausite mėgstamais ledais ar sausainiais.
Ne dieta. Kuo labiau save ribojate, tuo didesnė tikimybė, kad būsite susirūpinę ir apsėsti maisto. Taigi, užuot sutelkę dėmesį į maistą, kurio „neturėtumėte“ valgyti, rinkitės maistą, kuris atgaivins jūsų kūną ir sustiprins jį. Pagalvokite apie maistą kaip apie kurą, kurio reikia jūsų kūnui. Jūsų kūnas (ne tik jūsų smegenys) žino, ko jam reikia, todėl klausykite jo. Valgykite, kai esate tikrai alkanas, ir sustokite, kai esate sotus.
Klauskite reguliariai. Ligos metu galbūt pripratote praleisti maistą ir ilgai nevalgyti. Kad nesijaudintumėte dėl maisto, pabandykite planuoti savo mitybą, kad išvengtumėte nereikalingų minčių apie maistą.
Išmokite klausytis savo kūno. Jei turite valgymo sutrikimų, vadinasi, jau išmokote nekreipti dėmesio į savo kūno alkio ar sotumo signalus. Jūs net negalite jų atpažinti. Tikslas – grįžti prie vidinio dialogo, kad maitintumėmės pagal savo fiziologinius poreikius.
Tačiau valgymo sutrikimų problemos pagrindas nėra meilė sau ir savęs priėmimas. Kaip su tuo susitvarkyti?
Kai jūsų savigarbos pagrindas yra išvaizda, jūs ignoruojate kitas savybes, talentus, pasiekimus ir gebėjimus, kurie daro jus gražius. Pagalvokite apie savo draugus ir artimuosius. Ar jie tave myli už tavo išvaizdą ar už tai, kas tu esi? Labiausiai tikėtina, kad jūsų išvaizda yra priežasčių, kodėl esate mylimas, sąrašo apačioje ir tikriausiai tą patį jaučiate ir žmonėms. Taigi kodėl išvaizda yra jūsų sąrašo viršuje? Kai daug dėmesio skiriate savo išvaizdai, jūsų savivertė krenta ir didėja nepasitikėjimas savimi.
Sudarykite savo teigiamų savybių sąrašą. Pagalvokite apie viską, kas jums patinka savyje. Protas? Sukūrimas? Išmintis? Lojalumas? Išvardykite visus savo talentus, pomėgius ir pasiekimus. Čia užsirašykite neigiamas savybes, kurių neturite.
Sutelkite dėmesį į tai, kas jums patinka jūsų kūne. Užuot ieškoję atspindyje veidrodyje trūkumų, įvertinkite, kas jums jame patinka. Jei jūsų „netobulumai“ blaško jūsų dėmesį, priminkite sau, kad niekas nėra tobulas. Net modeliai centimetrai nupjaunami naudojant „Photoshop“.
Turėkite neigiamą pokalbį su savimi. Pagavę save savikritikoje, sustokite ir meskite iššūkį neigiamai mintims. Paklauskite savęs, kokių įrodymų turite šios minties pagrindimui? O kas prieš? Tai, kad tu kažkuo tiki, dar nereiškia, kad tai tiesa.
Drabužiai skirti sau, o ne išvaizdai. Turite gerai jaustis tuo, ką dėvite. Pasirinkite drabužius, kurie išreiškia jūsų asmenybę ir padeda jaustis patogiai bei pasitikėti savimi.
Laikykitės atokiai nuo svarstyklių. Jei reikia kontroliuoti savo svorį, palikite tai gydytojams. Jūsų tikslas dabar yra išmokti priimti save. Ir tai neturėtų priklausyti nuo skaičių.
Išmeskite mados žurnalus. Net žinant, kad nuotraukos joje yra grynas fotošopo darbas, jos vis tiek kelia nepilnavertiškumo jausmą. Geriausia likti nuošalyje nuo jų tol, kol jie nustos kenkti jūsų savęs priėmimui.
Palepinkite savo kūną. Užuot laikę jį priešu, žiūrėkite į jį kaip į vertingą dalyką. Pasilepinkite masažais, manikiūru, voniomis žvakių šviesoje – viskuo, kas jus bent kiek pradžiugins ir suteiks malonumą.
Buk aktyvus. Nors svarbu nepersistengti sportuoti ir mankštintis, buvimas aktyviu yra naudingas jūsų psichinei ir fizinei savijautai. Ilgi pasivaikščiojimai gryname ore bus tik į naudą.
Jekaterina Romanova Šaltiniai: eatdesorderhope.com, helpguide.org