„Kodėl nusprendžiau paaukoti kiaušialąstę“
„Man 33 metai, turiu du vaikus. Mano dukros yra magijos. Manau, kad joks kitas žodis negali jų geriau apibrėžti. Vaikų turėjimas man buvo akivaizdus. Ilgam laikui.
Kai prieš septynerius metus sutikau savo dabartinį partnerį, žinojau, kad jis bus mano vaikų tėvas. Ir po 3 su puse metų pastojau. Be sunkumų. Tada ginekologė man pasakytų, kad esu iš tų moterų, kurios tik labai sunkiai apie tai galvodamos pastoja...
Vis dar tikime, matydami šiuos mažus besišypsančius kūdikius, kad viskas paprasta. Na ne, ne visada. Mano pirmagimė dukra, vyras paskelbė apie sunkią ligą. Ne smulkmena, kurią galima išgydyti gydant, ne, liga, nuo kurios vien pavadinimas priverčia pabėgti. Tu sujungi vėžį + smegenis ir susirgsi mano dukters tėčio liga. Galvoje sukosi klausimai ir tu supranti, kad ne, viskas nėra taip paprasta. Operacija, chemoterapija, radioterapija. Jie sako, kad jis išgydytas. Mano dukrytei dveji su puse metuku. Pastojau vėl, netikėtai. Esu septintą su puse mėnesio nėščia, kai sužinome, kad mano vyro smegenyse vyksta labai žiaurus pasikartojimas. Pabudimo operacijos operacija. Esu aštuntą mėnesį nėščia ir tikrai nesu tikra, ar turėsiu tėtį, kuris laukiasi šios lėlės, kai ji pasirodys. Pagaliau jis bus ten, susirišęs per galvą, kad pamatytų ją gimusią.
Gyvenimas ne visada toks lengvas, kaip tu manai. Manome, kad galime turėti kūdikį, tada sužinome, kad esame sterilūs. Arba kai vaikystės liga neleidžia mums gimdyti. Arba kad praeityje buvęs vėžys padarė mus mažiau vaisingus. Arba daug kitų priežasčių. O ten – gyvenimas, kuris griūva, nes mūsų brangiausia svajonė neįgis formos. Žinau, kad griūva gyvenimas. Taigi, susilaukusi dviejų dukrų, pasakiau sau, kad visos tos mamos, kurios negali turėti vaikų, yra baisu. Taigi savo mažu mastu norėjau pasiūlyti šią galimybę vienam iš jų, keliems iš jų. Mano vyras akivaizdžiai negali dovanoti spermos, bet aš nusprendžiau paaukoti kiaušinėlį. Praėjusią savaitę turėjau pirmąjį pokalbį su akušere, kuri man paaiškino procedūros eigą, jos veikimą, pasekmes, veikimo būdus, visa tai, visa tai. “
Sutarus su tėčiu (būtina, kai palaikote santykius ir su vaikais), Labai greitai paaukosiu kiaušialąstes. Taip, jis ilgas, taip, jis riboja, taip, yra įkandimų (bet aš net nebijau!) Taip, tai toli (mano atveju, 1 val. 30 val.), taip, gali palikti niūrų, bet tai nieko, palyginti su mirtingumas, kuris mums sako, kad negalėsime turėti vaikų. Pastaraisiais metais oocitų donorystės paklausa buvo apie 20%. Laukimas kartais gali užtrukti net kelerius metus…
Prieš kelias dienas apie tai kalbėjausi su drauge, kuri pasakė sau, kad negali pakęsti minties turėti palikuonių, kurių nepažįsta. Net ir pagalvojus neturiu problemų. Mama yra ta, kuri neša, kuri man augina. Šiuo požiūriu mano moralė nesišaukia pagalbos. Be to, Prancūzijoje garantuojamas anonimiškumas džiugina. Aš neaukojau kiaušialąsčių, kad turėčiau papildomų vaikų…
Mano dukros yra magijos. Manau, kad joks kitas žodis negali jų apibrėžti. Ir tikiuosi, kad tokiu požiūriu vieną dieną galės tai pasakyti ir kitos mamos. Tai dovana sau, altruistinė dovana, kuri nieko nesitiki mainais, tai dovana, padaryta iš visos širdies.
Jennifer