Išsiaiškinkime, kas yra žalio maisto dieta, kokią naudą iš jos galima gauti ir kaip tai padaryti.
Kas yra žalias maistas?
Valgyti žalią maistą siekiama gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinama forma, kuri natūraliai tinka mūsų organizmui. Nors nebūtina laikytis visiškai žalios dietos ir vadintis „žaliaviniu veganu“, svarbu kasdien valgyti žalius vaisius ir daržoves.
Žalio maisto dieta, kaip kultūra, gyvuoja nuo 1880 m. Tyrimai rodo šiuos šio gyvenimo būdo privalumus:
– Sumažinkite uždegimą – Gerinkite virškinimą – Vartokite daugiau maistinių skaidulų – Gerinkite širdies sveikatą – Gerinkite kepenų veiklą – Užkirsti kelią vėžiui – Apsaugokite nuo vidurių užkietėjimo arba jį gydykite – Gaukite daugiau energijos – Švari oda – Apsaugokite nuo mitybos trūkumo – Sumažinkite maistinių medžiagų ir kancerogenų kiekį maiste – Palaikyti sveiko svorio
Kiek reikia žalio maisto, kad galėtumėte save laikyti žalio maisto specialistu? Yra daugiau nei vienos žalio maisto dietos tipas, kurio galima siekti. Viskas priklauso nuo to, kurį pasirinksite. Kai kurios maisto rūšys apima žalios žuvies, jūros gėrybių, fermentuoto maisto, daigintų grūdų, riešutų, kiaušinių ir net kai kurių mėsos bei pieno produktų valgymą.
Visas žaliavinio maisto rūšis sieja tai, kad vartojami maisto produktai neturėtų būti pasterizuojami, homogenizuojami arba gaminami naudojant sintetinius pesticidus, chemines trąšas ir maisto priedus, pramoninius tirpiklius. Tai reiškia, kad vengiate arba bent jau gerokai sumažinate daugumos populiarių supakuotų ir perdirbtų maisto produktų kiekį parduotuvėje.
Jei skeptiškai vertinate žalio maisto dietą ir nerimaujate, kad negalėsite valgyti tik žalio maisto, nepamirškite žengti mažais žingsneliais. Nereikia pereiti prie naujo tipo maisto „nuo rytojaus“. Tyrimai rodo, kad kuo greičiau pereinate prie naujos rūšies dietos, tuo labiau ją laikote tik dieta. Ir greičiausiai po to greitai atsipalaiduosite ir priaugsite svorio. Be to, lėtas skaidulų kiekio maiste didinimas nesukels virškinimo problemų.
Kam tinka žalias maistas?
Absoliučiai visi. Galbūt manote kitaip, tačiau termiškai apdorotą maistą organizmas virškina sunkiau nei žalią, o kai kurie gaminimo būdai destabilizuoja kai kuriuos vertingus fermentus ir sunaikina antioksidantus bei vitaminus. Žalias maistas taip pat padeda šarminti organizmą, mažina rūgštingumą, mažiau fermentuojasi žarnyne ir sukelia uždegimus bei autoimunines reakcijas. Tai galioja mums visiems, bet ypač žmonėms, kenčiantiems nuo tokių ligų kaip:
– Vėžys – Širdies liga – Aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis – Osteoporozė – Inkstų liga – Tulžies akmenligė ir tulžies pūslės liga – Parkinsono liga – Autoimuniniai sutrikimai – Maisto alergijos – Nuovargis – Sąnarių skausmas – Raumenų skausmas – Galvos skausmai – PMS – Hormonų disbalansas – Antsvoris ir nutukimas
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas atsitinka su fermentais termiškai apdorotame maiste.
Šia tema kyla daug ginčų, tačiau daugelis ekspertų mano, kad iki maždaug 44°C pašildytas maistas išsaugo mažiau gyvybiškai svarbių fermentų. Virškinimo fermentus organizmas naudoja, kad suskaidytų maistą į mažesnius, darbingesnius mitybos vienetus. Šio punkto nereikėtų pamiršti, nes tai ne tik maistinių medžiagų kiekis, kurį turi pasiūlyti maistas, bet ir tai, kaip mes sugebame šias maistines medžiagas pasisavinti.
Kasa ir kitos ląstelės gamina virškinimo fermentus (endogeninius fermentus), o žalias maistas – kitus fermentus (egzogeninius fermentus). Kuo daugiau suvartosime egzogeninių fermentų, tuo lengviau pilnai suvirškinsime maistines medžiagas neapsunkindami savo virškinimo sistemos.
Daugelis maisto produktų, kuriuose yra daug antioksidantų, yra jautrūs gaminimui, nes fitoelementai negali atlaikyti aukštos temperatūros. Produktų viduje pradeda keistis cheminiai junginiai, prarandami fermentai, maistas tampa ne toks naudingas.
Kita priežastis vartoti žalią maistą yra ta, kad jie lengvai prasiskverbia pro mūsų virškinimo sistemą. Kuo ilgiau maistas sėdi mūsų žarnyne, tuo didesnė tikimybė, kad jis fermentuos ir sukels tokių problemų kaip rėmuo, dujos ir toksiškos atliekos. Fermentacijos metu žarnyne baltymai pūva, riebalai apkarsta, o tai neigiamai veikia žarnyno gleivinę ir gali sukelti žarnyno pralaidumą (nesandarių žarnų sindromą).
Galiausiai, žalias maistas turi didelę įtaką rūgščių ir šarmų pusiausvyrai organizme. Padidėjus rūgštingumui, organizme lengviau išsivysto ligos, nes acidozė mažina imunitetą. Kūnas gali tapti per daug rūgštus dėl aplinkos taršos, streso, perdirbto maisto, maistinių medžiagų trūkumo ir mineralų trūkumo. Virtas maistas sukuria dar daugiau rūgštingumo organizme, o žalias maistas neutralizuoja rūgštį ir padeda šarminti organizmą.
Raw vs Vegan: koks skirtumas?
Žalias maistas ir žalias veganizmas turi vieną bendrą principą – žalio maisto vartojimą, siekiant prilyginti natūralų produktų suvartojimą. Kai kurios žalio maisto dietos rūšys apima žalios žuvies, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių bei net kai kurių virtų maisto produktų valgymą. Nėra idealaus virto ir žalio maisto procento, kurį turėtumėte pabandyti vartoti.
Neapdoroti veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų ir valgo labai mažai perdirbto maisto, o tai daugeliui žmonių gali būti labai sudėtinga. Priežastis, kodėl nerekomenduojama tapti visiškai žaliavalgiu, yra ta, kad jei kovojate su energijos stoka, nuovargiu, per mažu svoriu, nevaisingumu, depresija ar neurologinėmis problemomis, raumenų nykimu ar silpnais kaulais, jums bus sunku atsigauti po neapdoroto maisto. vegetariška ar veganiška dieta. dieta.
Kaip valgyti daugiau žalio maisto?
Viskas apie pusiausvyrą. Labiau tikėtina, kad jausitės geriau, kai valgysite daug žalio maisto, o ne lengvai paruoštą.
Į dietą rekomenduojama įtraukti tokius maisto produktus kaip:
– Žalieji – Citrusiniai vaisiai – Saulėgrąžų sėklos, sezamo sėklos, moliūgų sėklos – Avokadai – Kokosų „kefyras“ arba įprastas natūralus kefyras – Žalios daržovės, pavyzdžiui, morkos, salierai, paprika, pomidorai ir kt. – Natūralus jogurtas – Kokosų arba alyvuogių aliejus – Fermentuotas daržovės (rauginti kopūstai, kimchi) – Arbūzas ir melionas
Kad energija tekėtų tinkama kryptimi, pabandykite atlikti šiuos veiksmus:
Kiekvieno valgio metu pusę lėkštės užpildykite šviežiomis, nekrakmolingomis daržovėmis.
Maistas gaminamas „lengvai“, ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje, naudojant garuose, daiginant, gaminant ant silpnos ugnies. Atminkite, kad galite individualizuoti savo mitybą ir pasirinkti tai, kas jums tinka. Paprastai žalio maisto racione turėtų būti apie 75–80% augalinio maisto, kuris nėra šildomas aukštesnėje nei 40°C temperatūroje. Bet sumą galite pasirinkti patys.
Pakeiskite bloguosius riebalus gerais. Pereikite prie nerafinuoto alyvuogių aliejaus, kokosų aliejaus, avokado, riešutų ir sėklų.
Pakeiskite saldžius užkandžius ir rafinuotus grūdus. Pašalinkite baltus ryžius, baltus makaronus, duoną, picą, saldžius padažus ir pagardus, sriubas, krekerius, konservus, saldžius gėrimus ir jogurtą. Verčiau saikingai valgykite daigintus grūdus (pupeles, duoną ir raugo gaminius). Valgykite šviežius vaisius saldumynams.
Taigi jūs pradėsite vartoti daug „supermaisto“. Be to, galėsite suvalgyti daug daugiau maisto, nes žalias maistas sveria daugiau, tačiau turi žymiai mažiau kalorijų.
Fermentuoto maisto nauda žalio maisto dietoje
Fermentuotas maistas buvo pagrindinis beveik kiekvienos žemės civilizacijos produktas. Žaliame maiste natūraliai atsiranda probiotikų, kai juos veikia deguonis. Daugelį tūkstančių metų žmonija vartojo kefyrą, raugą, kombučą, raugintus kopūstus ir girą. Probiotikai, tiekiami iš fermentuoto maisto, yra „gerosios bakterijos“, kurios gyvena mūsų žarnyne ir yra atsakingos už maistinių medžiagų įsisavinimą ir jūsų imuninės sistemos palaikymą. Jie padeda mums papildyti žarnyną naudinga mikrobiota, kai tik prasidės toksinų ir atliekų išvalymo procesas. Probiotiniai maisto produktai skatina sveiką mikrobiomą, puikiai veikia virškinimo sistemą, gerina imunitetą, padeda išvalyti odą, netgi padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sveiką svorį. Nesvarbu, ar valgote žalią maistą, ar ne, savo racione galite naudoti daugiau fermentuoto maisto, kad išvengtumėte virškinimo sutrikimų, odos problemų, kandidozės, autoimuninių ligų ir infekcijų.
Ar yra kokių nors kontraindikacijų laikytis žalio maisto dietos?
Kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, kryžmažiedžių daržovių šeimose (kopūstuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, lapiniuose kopūstuose, garstyčių žalumynuose ir Briuselio kopūstuose), yra junginių, kurių perteklius gali blokuoti skydliaukės veiklą ir skatinti hipotirozę, tačiau jas išjungia šiluma. Kai kurie tyrimai taip pat parodė, kad virti pipirai ir grybai tampa tankesni maistinėmis medžiagomis.
Ar yra žmonių, kurie nemėgsta žalios dietos? Taip. Turėkite tai omenyje: nors į savo mitybą įtrauksite daugiau žalio maisto, tai turi daug privalumų, tačiau visavertė žalio maisto dieta netinka žmonėms, turintiems tam tikrų žarnyno tipų. Žalius vaisius ir daržoves sunku virškinti kai kuriems žmonėms, kuriems trūksta tam tikrų fermentų ar virškinimo galimybių.
Jei turite jautrią virškinimo sistemą, dažnai sergate uždegimine žarnyno liga, pvz., opiniu kolitu, geriausias pasirinkimas yra nustoti gaminti maistą. Jei nesugebame pasisavinti vitaminų ir mineralų su maistu, rizikuojame mitybos trūkumais ir kitomis ligomis. Taip gali nutikti, jei mūsų organizmas nesugeba suardyti pluoštinių augalų ląstelių sienelių, kad gautų sukauptas maistines medžiagas, todėl kai kuriais atvejais gali padėti maisto gaminimas žemoje ar vidutinėje temperatūroje.
Šaltinis: Dr.Axe