Karšis puikiai laikosi makaronų. Žvejyba ant jų gali būti vykdoma įvairiais būdais, įskaitant žiemą. Yra daug subtilybių, kaip virti makaronus, uždėti ant kabliuko ir pagauti, daugelis jų bus aptariami toliau.
Kaip masalas jie mažai naudojami, ypač lyginant su gyvūnais – kirmėlėmis, lervomis ir kraujo kirmėlėmis. Bet veltui! Karšis juos puikiai kanda. Jie naudojami tiek atskirai, tiek kartu su kitais augalų ir gyvūnų priedais.
Prieš perkant, turėtumėte nedelsdami išsiaiškinti vieną klausimą: vidutinio dydžio makaronai yra tinkami žvejybai. Jie gali būti žvaigždžių, ragų, spiralių pavidalo. Svarbiausia, kad jų dydis nebūtų per didelis, kad karšis galėtų pakilti ir ramiai kartu su kabliuku įtraukti į burną. Tarp makaronų mėgėjų labiausiai paplitusios žvaigždės ir ragai, nes jie yra mažiausio dydžio. Tačiau jei kalbame apie trofėjaus gaudymą, galite pabandyti sugauti ir didelius. Be abejo, spagečiai netinka žvejybai.
Tarp prekių ženklų dažniausiai pasirenkamas vienas. Yra didelė gamintojų ir veislių įvairovė. Tačiau prasminga pasirinkti vieną pakuotę, tinkančią žvejybai ir naudojimui buityje. Reikia žinoti, kaip tiksliai šie makaronai verdami, kiek laiko reikia išvirti gerą antgalį, kuris nenukris nuo kabliuko ir bus patrauklus žuviai. Gamindami turite naudoti chronometrą, kad sužinotumėte, koks bus rezultatas. Bet kokiu atveju reikės daug eksperimentuoti.
Kitas klausimas – makaronų kaina. Paprastai gana brangūs itališki makaronai gaminami grynai iš kietųjų kviečių. Pigesnių sudėtyje yra miltų iš minkštųjų veislių arba tų kietų veislių, kurios duoda prastesnės kokybės miltus. Paprastai jie išverda labai greitai – tai žino visos šeimininkės. Galiausiai, pigiausi makaronai beveik visada būna per minkšti ir beveik niekada nelips ant kabliuko. Geriausia pirkti dar gana brangiai, nes prireikus bus galima išvirti iki labai minkštos būsenos. Tačiau pigus tankus antgalis nebeveiks.
Rengimas
Lengviausias būdas išmokti ruošti makaronus žvejybai ant labai mažų produktų. Tokios yra žvaigždės. Jie turi mažiausią vieno makarono masę. Taip pat žvaigždės puikiai tinka gaudyti ne tik karšius, bet ir smulkesnes žuveles – kuojas, sidabrakšlius, baltaakius. Gaudyti galima ir plūdine meškere, ir dugniniais įrankiais, o žiemos žvejybai jie naudojami dažniau nei kiti.
Makaronus reikia virti taip pat, kaip ir valgant. Pirmiausia reikia užvirti puodą vandens ir šiek tiek pasūdyti. Po to makaronai supilami į vandenį ir verdami kelias minutes. Tada jie nusausinami ir dedami po šaltu vandeniu, kad sutrupėtų.
Mūsų atveju kepimo laikas bus labai trumpas, nes pačios žvaigždės yra labai mažos. Virimas gali vykti puode. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žvejybai reikia palyginti nedaug makaronų, protingiau virti kiaurasamtyje. Makaronai pagal poreikį supilami į kiaurasamtį, o po to dedami į puodą su verdančiu vandeniu, atremiant rankeną ir ragelius į keptuvės kraštus. Po to kiaurasamtis išimamas ir makaronai atšaldomi po čiaupu šaltu vandeniu.
Virimo laikas nustatomas eksperimentiniu būdu. Makaronus turi būti pakankamai lengva perlaužti į dvi dalis pirštais, tačiau sutraiškyti reikėtų daugiau pastangų. Paprastai plūdinei žvejybai, taip pat žieminei žvejybai verdami minkštesni makaronai. Tačiau žvejybai ant donko jie naudoja kietesnius. Todėl visada pageidautina po ranka turėti chronometrą ar laikrodį.
Makaronams išvirus ir nuvarvinus, juos reikia išdžiovinti. Džiovinimui naudokite įprastą laikraštį. Jie užpilami ant jo ir išdėstomi plonu sluoksniu. Po to, kai popierius sugeria vandenį, makaronai gerai atsiskiria vienas nuo kito. Juos galima surinkti į stiklainį antgaliui ir žvejoti.
Pažangesnis karšių makaronų džiovinimo būdas yra džiūvėsėlių džiovinimas. Krekeriai išbarstomi ant kepimo skardos ar lėkštės, o tada ten išbarstomi ką tik nuvarvinti, dar šilti makaronai. Šioje būsenoje jie gerai išskiria vandenį. Be to, žvejojant džiūvėsėliais pabarstytas antgalis vandenyje sukuria papildomą drumstumą, žuvims patrauklų kvapą. Dar geriau, vietoj krekerių naudokite jau paruoštą sausą masalą, pavyzdžiui, mažos frakcijos „geizeris“ arba tą, kurį ketinama gaudyti. Ji gardinama žuvies skoniais ir priedais, kurie jai taip pat patiks.
Didesnius makaronus reikia virti šiek tiek ilgiau. Paprastai kepimo laikas yra tiesiogiai proporcingas vieno makaronų dydžiui. Jei žvaigždėms jis yra minimalus, tai ragams, kurių kiekvienas sveria maždaug dvigubai daugiau nei žvaigždutė, jis bus dvigubai didesnis. Naudojant to paties prekės ženklo, bet skirtingų rūšių makaronus, patartina į tai atsižvelgti. Tiesa, galinį tašką gaminimo laiko klausimu vis dar deda patirtis ir ne tik meškeriotojo pojūčiai, bet ir žuvies įkandimas. Visai gali būti, kad žvejybai verta paimti porą skirtingų versijų tų pačių makaronų, tačiau išvirtų skirtingomis formomis.
Makaronų kepimas yra dar vienas būdas, kurį naudoja kai kurie žvejai. Kepimui naudojami tik iš anksto išvirti makaronai. Tačiau jie gali būti net šiek tiek perkepti. Jie kepami tiesiog dešimt sekundžių keptuvėje, įpylus aliejaus, nuolat maišant. Tuo pačiu metu, jei makaronai iš pradžių pasirodė per minkšti, jie tampa daug elastingesni ir geriau laikosi ant kabliuko. Aliejus taip pat suteikia jiems gerą kvapą ir patrauklumą. Iškeptus makaronus išimame iš keptuvės ir apvoliojame džiūvėsėliuose. Čia svarbiausia neperkepti, nes perkepta žuvis įkanda daug blogiau.
Kaip sukabinti makaronus
Naudojant vaistažolių masalus, visada reikia atsiminti, kad jų panaudojimo sėkmė priklauso ne pusę nuo to, kaip jaukas buvo paruoštas, o nuo to, kaip jis buvo pasodintas. Sodinant reikia, kad kabliuko įgėlimas bent kartą perdurtų makaronus, bet gerai juose pasislėptų. Taip pat reikia pasirinkti kabliuko ilgį, kad po antgalio iš makaronų korpuso išlįstų kuo mažesnė dilbio dalis su akimi, bet vis tiek buvo patogu užsidėti, ir buvo ką laikyti prie.
Žvaigždutės paprastai sodinamos keliomis dalimis, perveriant jas per centrinės skylės šoną, o pabaigoje skersai pasodinama viena žvaigždutė, kad kabliuko galas būtų visiškai joje. Arba jie naudoja sumuštinį, ant galo pasodindami lervas. Tokia praktika puikiai pasiteisina žiemą, nes per skylutę ant kabliuko galima suverti žvaigždes, ką patogiau daryti sušalusiais pirštais, nei spausti ir pradurti.
Ragai sodinami kiek kitaip. Pirmiausia per abi sienas kabliu perveriamas vienas ragas. Tada jie šiek tiek paslenka, o kitą pusę perveria, bet tokiu atveju bando nubrėžti geluonį išilgai sienos, kad jis būtų paslėptas, bet išeitų iki rago krašto. Rezultatas turėtų būti ragas, kurio lenkimas seka kablio posūkį. Kabliuko dydį geriausia pasirinkti pagal antgalio dydį – tai labai svarbu, antraip bus nepatogu užsidėti, o makaronai nesilaikys. Kitų rūšių makaronų autorius nenaudojo, tik spėlioja, kaip juos pasodinti, tačiau draugas juos pagavo ant spiralių. Matyt, čia didelio skirtumo nėra, svarbiausia bent kartą perdurti, o tada įgėlimą paslėpti.
Imtynės
Makaronai yra gana situacinis priedas. Yra rezervuarų, kuriuose jie pasirodo nepalyginamai. Yra vietų, kur jie visai nesikandžioja. Tačiau jie turi vieną savybę – tiesiog puikiai nupjauna smulkmenų įkandimus. Tai kuojas, kurios labiausiai erzina dugninius karšius ir lesyklas bei kuojas. Net ir didelės kuojos ragams beveik neabejingos, kartais jos gali paimti vieną sumuštinį su lupomis žvaigždėms.
Taigi karšis turės daugiau laiko atsikelti ir paimti masalą. Jie verdami iš kietųjų kviečių, tai yra iš tos pačios medžiagos kaip ir manų kruopos. Ir visi žinome, kad ši košė puikiai tinka karšiams gaudyti, tačiau mažylė ją labai mėgsta. Tai yra, makaronai yra protingas pasirinkimas, kai norisi pagauti geros žuvies, net jei teks palaukti šiek tiek ilgiau.
Kaip asilo masalas, tai paprastai yra puikus dalykas. Gerai išvirti ir sukabinti makaronai gali išlikti kelis kartus. Tačiau vis tiek geriau juos pakeisti, nes būnant vandenyje krekeriai nuo jų nuplaunami. Makaronai puikiai išsilaiko tiek ant srovės, tiek stovinčiame vandenyje. Ant purvo dugno jie neskęsta, o toliau guli dėl mažo savitojo svorio ir atramos ploto ant purvo paviršiaus, matomo žuvims.