Blogis yra moralinė kategorija. Psichologas Pavelas Somovas, žvelgiant iš psichologinės pusės, turi penkias pagrindines „piktybių“ priežastis: nežinojimą, godumą, baimę, įkyrius troškimus ir abejingumą. Išanalizuokime juos išsamiau.
1. Nežinojimas
Neišmanymo priežastis gali būti įvairūs psichologiniai ir socialiniai veiksniai, ugdymo problemos ar jo trūkumas. Žmones gali suklaidinti kultūrinės nuostatos, užkrečiančios rasizmu, šovinizmu ir nacionalizmu.
Nežinojimas gali būti išsilavinimo spragų („žemė plokščia“ ir panašių idėjų), gyvenimiškos patirties stokos ar nesugebėjimo suprasti kažkieno psichologijos pasekmė. Tačiau nežinojimas nėra blogis.
2. Godumas
Godumas gali būti vertinamas kaip meilės (dėl pinigų) ir baimės (negaudymo) persipynimo. Čia galima pridėti ir konkurencingumą: norą gauti daugiau nei kiti. Tai nėra blogis, o tiesiog nesėkmingas bandymas pajusti savo vertę, pakelti savigarbą. Tai nepasotinamas narcizo alkis, kuriam nuolat reikia išorinio pritarimo. Už narcisizmo slypi vidinės tuštumos jausmas, viso savo įvaizdžio nebuvimas ir bandymai įsitvirtinti pritariant kitiems.
Godumas taip pat gali būti interpretuojamas kaip meilė, nukreipta neteisinga linkme – „apsėdimas“, libido energijos perkėlimas į materialius objektus. Meilė pinigams saugesnė už meilę žmonėms, nes pinigai mūsų nepalieka.
3. Baimė
Baimė dažnai verčia mus baisiems poelgiams, nes „geriausia gynyba yra puolimas“. Kai bijome, dažnai nusprendžiame atlikti „prevencinį smūgį“ – ir stengiamės smogti stipriau, skausmingiau: staiga silpno smūgio neužteks. Vadinasi, perdėta savigyna ir agresija. Bet tai nėra blogis, o tik nekontroliuojama baimė.
4. Įkyrūs troškimai ir priklausomybės
Mums dažnai išsivysto labai negraži priklausomybė. Bet jie irgi nėra blogi. Viskas priklauso nuo mūsų smegenų „malonumo centro“: jis atsakingas už tai, kas mums atrodys malonu ir geidžiama. Jei jo „nustatymai“ nuklysta, atsiranda priklausomybė, skausmingos priklausomybės.
5. Abejingumas
Empatijos stoka, beširdiškumas, nejautrumas, manipuliavimas žmonėmis, nekontroliuojamas smurtas – visa tai mus gąsdina ir verčia nuolat budėti, kad netaptume auka.
Abejingumo šaknys – veidrodinių neuronų veiklos stoka arba nebuvimas smegenyse (nuo jų priklauso mūsų gebėjimas užjausti ir užjausti). Tie, kuriems šie neuronai veikia neteisingai nuo pat gimimo, elgiasi skirtingai, o tai yra gana natūralu (jų empatijos funkcija tiesiog išjungiama arba susilpnėja).
Be to, bet kuris iš mūsų gali lengvai patirti empatijos sumažėjimą - tam užtenka labai išalkti (alkis daugelį mūsų paverčia irzliais būrais). Galime laikinai arba visam laikui prarasti gebėjimą užjausti dėl miego trūkumo, streso ar smegenų ligų. Bet tai ne blogis, o vienas iš žmogaus psichikos aspektų.
Kodėl mes užsiimame moralizavimu, o ne psichologine analize? Galbūt todėl, kad tai suteikia mums galimybę jaustis pranašesni už tuos, kuriuos vertiname. Moralizavimas yra ne kas kita, kaip etiketės klijavimas. Lengva ką nors pavadinti piktu — daug sunkiau pradėti mąstyti, peržengti primityvias etiketes, nuolat kelti klausimą „kodėl“, atsižvelgti į kontekstą.
Galbūt, analizuodami kitų elgesį, kažką panašaus įžvelgsime savyje ir nebegalėsime į juos žvelgti su moralinio pranašumo jausmu.