Apsinuodijimas maistu yra vienas iš labiausiai paplitusių mūsų negalavimų. Juos ypač lengva gauti, kai nesilaikoma elementarių higienos taisyklių, pvz., neplauti rankų prieš valgį arba valgyti vietose, kur mes ribotai pasitikime ten patiekiamų patiekalų kokybe ar juose vyraujančia švara. Nors kartais apsinuodijimo nepavyksta išvengti, nepaisant atsargumo ir apdairumo. Nemalonūs skrandžio skausmo simptomai neleis mums nepastebėti šio fakto. Ką tuomet reikėtų daryti? Ką daryti, jei viduriuojate ar vemiate? Kokios dietos laikytis tokioje būsenoje?
Apsinuodijimas maistu – dieta
Apsinuodijimo maistu Paprasčiausiai – tai virškinamojo trakto uždegimas, kurį dažniausiai sukelia maiste esančios bakterijos ar virusai. Labai dažnai temaapsinuodijimas maistu lydimas tikėjimo, kad tokioje būsenoje turėtumėte pasninkauti. Reikia kuo greičiau garsiai pasakyti, kad tai melagingas teiginys. Dieta po apsinuodijimo tai negali būti badas. Net jei turime simptomų, kurie bent jau atgraso mus nuo maisto – vėmimas, viduriavimas, tokios būsenos badauti negalime. Taigi pradinėje apsinuodijimo fazėje verta vartoti nereceptinius vaistus, pvz., Smecta, nepamirštant gerti skysčių. Galite pasiekti košę ant vandens, tada, laikantis griežtos dietos, gaminti lengvai virškinamus patiekalus. Jei apsinuodijimas yra sunkus ir simptomai išlieka, nepamirškite valgyti kelis kartus per dieną. Apsinuodijus maistu, dėl dažno tuštinimosi ir vėmimo patiriame dehidrataciją. Todėl reikia rizikuoti ir gerti daug negazuoto mineralinio vandens ar karčiosios arbatos.
Dieta apsinuodijus maistu – ką valgyti?
Dieta apsinuodijus maistu reikia laikytis kelių pagrindinių mitybos principų. Taigi šiuo sunkiausiu pirmuoju momentu būtina gerti skysčius žolelių arbatų (ramunėlių, mėtų antpilo), drėkinamų gėrimų pavidalu. Per šį laiką turėtume išgerti apie du litrus skysčių per dieną. Dieta nutraukus vėmimą palaipsniui galima praturtinti vandenyje virtais ryžiais arba manų kruopomis.
Kitomis dienomis į valgiaraštį įtraukiami ir kiti produktai. Patiekalai turi būti lengvai virškinami, košes galima gardinti virtomis morkomis, obuoliais, salierais. Taip pat rekomenduojami džiūvėsiai, kukurūzų traškučiai, kvietiniai suktinukai. Kai labiausiai varginantys ir sunkinantys simptomai – viduriavimas ir vėmimas – visiškai išnyks, į savo racioną galite įtraukti daugiau maisto produktų, kad papildytumėte maistines medžiagas. Saugus sumuštinis bus paruoštas iš kvietinio vyniotinio, aptepto sviestu, ant kurio bus kumpio griežinėlis. Arba galite valgyti ir varškę, pagardintą uogiene ar medumi.
Kol pirmomis dienomis būtina valgyti pastos ir pastos, į kitus pamažu galite įtraukti smulkiai supjaustytos mėsos patiekalus (rinkitės liesus ir subtilius: veršienos, vištienos, kalakutienos) ir daržovių patiekalus. Tuomet tinkamas pasirinkimas – ryžiai, kruopos, minkštai virti kiaušiniai. Pieno produktus taip pat reikėtų pradėti diegti palaipsniui, pradedant nuo mažiausiai invazinio natūralaus jogurto ar kefyro. Svarbu reguliariai vartoti mažomis porcijomis, bent keturis kartus per dieną. Taip pat negalima pamiršti riebaus ir aštraus, sunkiai virškinamo maisto, taip pat kavos, stiprios arbatos, alkoholio, o pradiniu laikotarpiu ir daržovių, vaisių, saldžių desertų.