Keturašmenis jūrų žvaigždė (Geastrum quadrifidum)

Sistematika:
  • Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Phallomycetidae (Velkovye)
  • Užsakymas: Geastrales (Geastral)
  • Šeima: Geastraceae (Geastraceae arba Stars)
  • Gentis: Geastrum (Geastrum arba Zvezdovik)
  • Tipas: Geastrum quadrifidum (keturių ašmenų jūrų žvaigždė)
  • Keturių sekcijų žvaigždė
  • Geastrum keturskiltis
  • Keturių sekcijų žvaigždė
  • Geastrum keturskiltis
  • Žemės žvaigždė keturių ašmenų

Aprašymas

Vaisiakūniai iš pradžių uždari, rutuliški, apie 2 cm skersmens, padengti peridiumu, per visą jo paviršių išsidėstę grybienos sruogos; subrendęs – atidarytas, 3-5 cm skersmens. Peridiumas yra keturių sluoksnių, susidedantis iš egzoperidiumo ir endoperidiumo. Egzoperidiumas yra taurelės pavidalo, trisluoksnis arba dvisluoksnis, vientisas, iš viršaus į apačią iki vidurio suplyšęs į 4 nelygias, smailas dalis (ašmenis), besilenkiantis žemyn, o vaisiakūniai kyla ant skilčių. , kaip ant „kojų“. Išorinis grybienos sluoksnis yra balkšvas, veltinis, padengtas dirvožemio dalelėmis, greitai išnyksta. Vidurinis pluoštinis sluoksnis yra baltas arba izabelės, lygus. Vidinis mėsingas sluoksnis baltas, taip pat suplyšęs į 4 dalis, aštriais galais besiremiantis į aštrius išorinio sluoksnio skilčių galus ir greitai išnyksta. Pagrindas yra išgaubtas. Vidurys kyla aukštyn kartu su vidine vaisiakūnio dalimi – gleba. Sferinis arba ovalus (kiaušinis) glebas, padengtas endoperidiumu, 0,9–1,3 cm aukščio ir 0,7–1,2 cm pločio. Prie pagrindo su plokščiu koteliu, virš kurio susiaurėjęs endoperidiumas ir susiformavęs gerai pažymėtas suapvalintas išsikišimas (apofizė), viršuje atsidaro skylutė, kurioje įrengta žema peristoma. Peristomas yra kūgio formos, pluoštinis, su smarkiai ribotu kiemu, sklandžiai pluoštinis-blakstienas, aplink kurį yra skaidrus žiedas. Kojos cilindrinės arba šiek tiek suplotos, 1,5-2 mm aukščio ir 3 mm storio, balkšvos. Stulpelis panašus į medvilnę, šviesiai rudai pilkos pjūvio, 4-6 mm ilgio. Jo egzoperidiumas dažniau suplyšta į 4, rečiau į 4-8 nevienodas smailas skilteles, pasilenkęs žemyn, todėl visas vaisiakūnis ant skilčių tarsi ant kojų kyla aukštyn.

Trūksta kojos (tradicine prasme).

Gleba prinokęs miltelių pavidalo, nuo juodai violetinės iki rudos spalvos. Sporos yra rudos, šviesiai arba tamsiai rudos.

Paspaudus sporos išsisklaido į visas puses. Sporos yra alyvuogių rudos spalvos.

BUVEINĖ IR AUGIMO LAIKAS

Keturskiltis jūros žvaigždė auga daugiausia smėlingoje dirvoje lapuočių, mišriuose ir spygliuočių – pušynų, eglių, pušynų ir eglių plačialapiuose miškuose (tarp nukritusių spyglių), kartais apleistuose skruzdėlynuose – rugpjūčio – spalio mėnesiais, retai. Įrašyta Mūsų šalyje (Europos dalyje, Kaukaze ir Rytų Sibire), Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ją radome į pietryčius nuo Sankt Peterburgo mišriame miške (beržų ir eglių) po sena egle ant spyglių spalio pradžioje (grybai augo kaip šeima).

DVIGUBAI

Keturskiltis jūrų žvaigždė yra labai savotiška išvaizda ir ryškiai skiriasi nuo kitų genčių ir šeimų grybų. Atrodo kaip ir kitos žvaigždės, pavyzdžiui, arkinė jūrų žvaigždė (Geastrum fornicatum), kurios egzoperidiumas skyla į du sluoksnius: išorinį su 4-5 trumpomis bukomis skiltimis ir vidinį, išgaubtą centre, taip pat su 4-5 skiltimis; ant Geastrum vainikuotas (Geastrum coronatum) su odiniu, lygiu egzoperidumu, suskilusiu į 7-10 pilkai rudų smailių skiltelių; ant Geastrum fimbriatum su egzoperidiumu, kuris perplyšęs iki pusės arba 2/3 – į 5-10 (rečiau iki 15) nevienodų skilčių; ant Starfish dryžuotas (G. striatum) su egzoperidiumu, suplėšytu į 6-9 skiltis ir šviesiai pilku gleba; ant mažosios Shmiel's Starfish (G. schmidelii) su egzoperidiumu, sudarančiomis 5-8 skiltis, ir gleba su snapo formos, vagota, dryžuota nosimi; ant Geastrum triplekso su pluoštine skylute pilkai rudos glebo viršuje.

Apsiriboja lapuočių ir spygliuočių miškų dirvožemiais.

Palikti atsakymą