Šiuolaikinis gyvenimo ritmas nepalieka nė minutės laisvo laiko. Darbų ir asmeninių darbų sąrašai: nuveikti daugiau šiandien, kad rytoj galėtumėte nuveikti dar daugiau. Mes taip ilgai neištversime. Kasdienė kūrybinė veikla gali padėti sumažinti streso lygį. Tuo pačiu metu kūrybinių gabumų ir gebėjimų buvimas nėra būtinas.
Nesvarbu, ar piešiate, šokate ar siuvate – bet kokia veikla, kurioje galite parodyti savo vaizduotę, yra naudinga jūsų sveikatai. Nenuostabu, kad kinai valandų valandas sėdi prie hieroglifų, o budistai piešia spalvingas mandalas. Šie pratimai malšina stresą geriau nei bet kokie raminamieji ir pagal poveikio laipsnį gali būti lyginami su meditacija.
Drexel universiteto (JAV) psichologai, vadovaujami meno terapeutės Girijos Kaimal, tyrė kūrybiškumo įtaką sveikatai ir psichinei gerovei.1. Eksperimente dalyvavo 39 suaugę savanoriai nuo 18 iki 59 metų amžiaus. 45 minutes jie užsiėmė kūryba – tapė, lipdė iš molio, darė koliažus. Jiems nebuvo taikomi jokie apribojimai, jų darbas nebuvo vertinamas. Tereikėjo sukurti.
Prieš ir po eksperimento iš dalyvių buvo paimti seilių mėginiai ir patikrintas streso hormono kortizolio kiekis. Aukštas kortizolio kiekis seilėse daugeliu atvejų rodo, kad žmogus patiria stiprų stresą, o, atvirkščiai, žemas kortizolio kiekis rodo streso trūkumą. Po 45 minučių kūrybinės veiklos kortizolio kiekis daugumos tiriamųjų organizme (75%) pastebimai sumažėjo.
Net pradedantieji jaučia kūrybos antistresinį poveikį
Be to, dalyvių buvo paprašyta apibūdinti pojūčius, kuriuos patyrė eksperimento metu, o iš jų ataskaitų taip pat buvo aišku, kad kūrybinė veikla sumažino streso ir nerimo lygį bei leido pabėgti nuo rūpesčių ir problemų.
„Tai tikrai padėjo atsipalaiduoti“, – sako vienas iš eksperimento dalyvių. — Per penkias minutes nustojau galvoti apie būsimą verslą ir rūpesčius. Kūryba padėjo pažvelgti į tai, kas vyksta gyvenime, kitu kampu.
Įdomu tai, kad skulptūros, piešimo ir panašios veiklos patirties ir įgūdžių buvimas ar nebuvimas neturėjo įtakos kortizolio kiekio sumažėjimui. Antistresinį poveikį visiškai pajuto net pradedantieji. Jų pačių žodžiais tariant, kūrybinė veikla teikė malonumą, leido atsipalaiduoti, sužinoti apie save ką nors naujo, pasijusti laisviems nuo suvaržymų.
Neatsitiktinai dailės terapija naudojama kaip vienas iš psichoterapijos metodų.
1 G. Kaimal ir kt. „Kortizolio lygio mažinimas ir dalyvių atsakymai po meno kūrimo“, Meno terapija: Amerikos meno terapijos asociacijos žurnalas, 2016, t. 33, Nr. 2.