Turinys
Taip, močiutės mėgsta palepinti savo vaikus...
Gyvenimo situacijos:
Apsilankęs pas močiutę, jis tapo „psicho“ vaiku
Kai sūnus eina pas senelius, ateina visas pasipūtęs, psichozinis, gali keiktis, spragsėti: jis, matai, persiduoda vietinės močiutės energijai. Mano brolis ištvėrė, ištvėrė, bandė „išsiaiškinti“ ir „kalbėti“ - niekas nepadeda. Ir aš nusprendžiau kartu su žmona metams atmesti vizitus pas močiutę (nepamenu, kiek sūnui metų, 4 ar panašiai). Močiutė pyko ir visiems skundėsi, kad „berniukas skuba pas mus, bet tėvas neleidžia“ (nors niekas neskubėjo), bet vaikas broliui brangesnis nei visuomenės nuomonė.
Ir apskritai brolis dar turi labai aiškiai, o kartais ir griežtai pažymėti ribas, už kurių močiutė neva peržengti.
Mano sūnui 2 ir beveik 3 mėnesiai. būna taip, kad atėjusi močiutė susižada su sūnumi, ty visą laiką, neišeidama (o paprastomis dienomis mama turi daug reikalų ir negali su juo sėdėti ir žaisti). Šiuo metu FIG mama nereikalinga, mes kurčiame mamos prašymams, o moteris tampa priešakyje, motinos autoritetas išnyksta. Kaip pakeisti situaciją? Kaip reaguoti? Močiutė stengiasi viską daryti teisingai, kaip mamai reikia, BET sūnus mano kitaip! Pagalba!
sprendimas
Kas namuose vadovauja?
Namo vadovas yra tėtis, jo komandiruočių metu - aš. Seneliai - reikia gerbti, net jei jie jums, mieli vaikai, labai nemalonūs, ką nors asmeniškai. Nes seneliai yra mūsų mamos ir tėčiai, o kada nors jūs tapsite tėčiais, o mes tapsime seneliais. O ką apie mus pagalvos ir kaip išeis įvertinti mūsų elgesio dar nežinia, todėl gerbiame senelius ir neauklėjame (nors galima prašyti neduoti iš karto dviejų kilogramų saldumynų).
taikus sambūvis
Apie močiutes — močiutes — jos reikalingos, su savo lepinimu. Paprasta (nors kartais ir taip sunku) vaikui paaiškinti, kad su močiute jis gali bendrauti pagal vieną taisyklę, o su tėvais – pagal kitas. Nereikia laužyti ir perdaryti močiutės – tai vientisa suaugusio žmogaus asmenybė, kuri, kaip ir tėvai, nori, kad vaikui būtų gera, savaip, kaip močiutė. Taigi verta paaiškinti vaikui, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, kad požiūris į jį suaugusiojo gyvenime bus „viskas“...
Iš asmeninės patirties, tokiame amžiuje dar nėra didelio pasitikėjimo, kad esu „gera“ mama, ir visada atrodė, kad vaikas savo močiutę myli labiau, o mažiau nei mane... Ir vaikas pradeda manipuliuoti šia savo tėvų baime. .