Ar mūsų anūkai, žvelgdami atgal po daugelio metų, prisimins mūsų epochą kaip laiką, kai žmonės valgė kitus gyvius, kai jų seneliai dalyvavo kraujo praliejime ir bereikalingose kančiose? Ar praeitis – mūsų dabartis – jiems taps neįsivaizduojamu ir siaubingu nepaliaujamo smurto šou? 2017 metais BBC išleistas filmas kelia tokius klausimus. Filmas pasakoja apie utopiją, atėjusią 2067 m., kai žmonės nustoja auginti gyvūnus maistui.
„Carnage“ yra juokingas filmas, kurį režisavo komikas Simonas Amstellas. Tačiau trumpam rimtai pagalvokime apie jo žinią. Ar įmanomas pasaulis po mėsos? Ar galime tapti visuomene, kurioje auginami gyvūnai yra laisvi, turi lygiavertį statusą su mumis ir gali laisvai gyventi tarp žmonių?
Yra keletas svarių priežasčių, kodėl tokia ateitis, deja, labai mažai tikėtina. Visų pirma, šiuo metu visame pasaulyje skerdžiamų gyvūnų skaičius yra tikrai didžiulis. Gyvūnai miršta nuo žmonių rankų dėl medžioklės, brakonieriavimo ir nenoro rūpintis naminiais gyvūnais, tačiau bene daugiausia gyvūnų žūsta dėl pramoninės žemdirbystės. Statistika stulbinanti: pasaulinėje žemės ūkio pramonėje kasmet nužudoma mažiausiai 55 milijardai gyvūnų, ir kasmet šis skaičius tik auga. Nepaisant rinkodaros istorijų apie ūkinių gyvūnų gerovę, gamyklinis ūkininkavimas reiškia didžiulį smurtą, diskomfortą ir kančias.
Štai kodėl Yuval Noah Harari, knygos autorius, mūsų elgesį su naminiais gyvūnais gamyklų fermose vadina „gal baisiausiu nusikaltimu istorijoje“.
Jei atkreipsite dėmesį į mėsos valgymą, ateities utopija atrodo dar mažiau tikėtina. Faktas yra tas, kad dauguma žmonių, valgančių mėsą, išreiškia susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės ir nerimauja, kad gyvūno mirtis ar diskomfortas yra susijęs su mėsa jų lėkštėje. Tačiau, nepaisant to, jie neatsisako mėsos.
Psichologai šį konfliktą tarp įsitikinimų ir elgesio vadina „kognityviniu disonansu“. Šis disonansas kelia mums nepatogumų ir ieškome būdų, kaip jį sumažinti, tačiau iš prigimties dažniausiai tam pasitelkiame tik pačius paprasčiausius būdus. Taigi, užuot iš esmės pakeitę savo elgesį, mes keičiame mąstymą ir kuriame strategijas, tokias kaip minčių pateisinimas (gyvūnai nepajėgūs kentėti kaip mes; jie gerai gyveno) arba atsakomybės už tai neigimas (darau, ką darau; tai būtina ; buvau priverstas valgyti mėsą; tai natūralu).
Paradoksalu, kad disonanso mažinimo strategijos dažnai sukelia „nepatogaus elgesio“, šiuo atveju mėsos valgymo, padidėjimą. Ši elgesio forma virsta cirkuliuojančiu procesu ir tampa pažįstama tradicijų bei socialinių normų dalimi.
Kelias į pasaulį be mėsos
Tačiau yra pagrindo optimizmui. Visų pirma, medicininiai tyrimai mus vis labiau įtikina, kad mėsos valgymas yra susijęs su daugybe sveikatos problemų. Tuo tarpu mėsos pakaitalai tampa patrauklesni vartotojams, nes technologijos tobulėja ir augalinių baltymų kainos palaipsniui mažėja.
Taip pat vis daugiau žmonių reiškia susirūpinimą gyvūnų gerove ir imasi veiksmų situacijai pakeisti. Pavyzdžiui, sėkmingos kampanijos prieš nelaisvėje laikomus žudikinius banginius ir cirko gyvūnus, plačiai paplitę klausimai apie zoologijos sodų etiką ir augantis gyvūnų teisių judėjimas.
Tačiau klimato situacija gali tapti svarbiausiu veiksniu, turinčiu įtakos situacijai. Mėsos gamyba yra labai neefektyvi ištekliai (nes ūkiniai gyvūnai valgo maistą, kuris galėtų išmaitinti žmones), o karvės išskiria daug metano. kad didelio masto pramoninė gyvulininkystė yra viena iš „svarbiausių rimtų aplinkos problemų visuose lygmenyse – nuo vietinės iki pasaulinės – veiksnių“. Pasaulinis mėsos vartojimo mažinimas yra vienas geriausių kovos su klimato kaita būdų. Mėsos suvartojimas netrukus gali pradėti natūraliai mažėti, nes trūksta išteklių jai gaminti.
Nė viena iš šių tendencijų atskirai nerodo socialinių pokyčių Carnage mastu, tačiau kartu jos gali turėti norimą efektą. Žmonės, kurie žino visus mėsos valgymo trūkumus, dažniausiai tampa veganais ir vegetarais. Augalinės kilmės tendencija ypač pastebima jaunimo tarpe – tai svarbu, jei tikrai tikimės reikšmingų pokyčių po 50 metų. Ir pripažinkime, kad artėjant 2067 m., poreikis daryti viską, ką galime, kad bendrai sumažintume anglies dvideginio išmetimą ir sušvelnintume blogiausius klimato kaitos padarinius, taps dar aktualesni.
Taigi, dabartinės tendencijos teikia vilties, kad tarpusavyje susijusi psichologinė, socialinė ir kultūrinė dinamika, skatinanti reguliariai valgyti mėsą, gali pradėti nykti. Tokie filmai kaip Carnage taip pat prisideda prie šio proceso, atverdami mūsų vaizduotę alternatyvios ateities vizijai. Jei jau matėte šį filmą, padovanokite jam vieną vakarą – jis gali jus pralinksminti ir suteikti peno apmąstymams.