Polinkis fotografuoti viską iš eilės: maistą, lankytinas vietas, save – daugelis mano, kad tai priklausomybė. Dabar mėgstantys savo nuotraukas skelbti socialiniuose tinkluose turi vertą atsakymą į šį kaltinimą. Amerikietė Christine Deal įrodė, kad net „Instagram“ (Rusijoje uždrausta ekstremistinė organizacija) paskelbta vakarienės nuotrauka daro mus laimingesnius.
Kadaise fotografija buvo brangus malonumas. Dabar norint nufotografuoti tereikia išmaniojo telefono, vietos atminties kortelėje ir draugo, priversto stebėti kapučino puodelio fotosesiją, kantrybės.
„Dažnai mums sakoma, kad nuolatinė fotografija neleidžia mums visapusiškai suvokti pasaulio“, – sako Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) profesorė, mokslų daktarė Kristin Diehl, „yra teiginys, kad nuotraukos trukdo suvokti, ir objektyvas tampa kliūtimi tarp mūsų ir realaus pasaulio.
Christine Deal atliko devynių eksperimentų seriją1, kuriame buvo nagrinėjamos fotografuojančių žmonių emocijos. Paaiškėjo, kad fotografavimo procesas daro žmones laimingesnius ir leidžia ryškiau išgyventi akimirką.
„Pastebėjome, kad kai fotografuoji, pasaulį matai kiek kitaip“, – aiškina Christine Deal, „nes jūsų dėmesys iš anksto sutelktas į tuos dalykus, kuriuos norite užfiksuoti, todėl atsiminkite. Tai leidžia visiškai pasinerti į tai, kas vyksta, pasisemti maksimalių emocijų.
Pagrindines teigiamas emocijas suteikia fotografavimo planavimo procesas
Pavyzdžiui, kelionės ir ekskursijos. Vieno eksperimento metu Christine Diehl ir jos kolegos susodino 100 žmonių į du dviaukščius turistinius autobusus ir nuvežė juos į ekskursiją po vaizdingiausias Filadelfijos vietas. Viename autobuse buvo uždrausta važiuoti transporto priemonėmis, o kitame dalyviams buvo išdalinti skaitmeniniai fotoaparatai ir prašoma nufotografuoti ekskursijos metu. Kaip rodo apklausos rezultatai, antrojo autobuso žmonėms kelionė patiko kur kas labiau. Be to, jie jautėsi labiau įsitraukę į procesą nei jų kolegos iš pirmojo autobuso.
Įdomu tai, kad efektas veikia net per nuobodžias pažintines keliones po archeologijos ir mokslo muziejus. Būtent į ekskursiją po tokius muziejus mokslininkai išsiuntė grupę studentų, kuriems buvo įteikti specialūs akiniai su lęšiais, sekančiais jų žvilgsnio kryptį. Tiriamųjų buvo paprašyta nufotografuoti tai, ko jie norėjo. Po eksperimento visi mokiniai prisipažino, kad ekskursijos jiems labai patiko. Išanalizavę duomenis tyrimo autoriai nustatė, kad dalyviai ilgiau žiūrėjo į dalykus, kuriuos planavo užfiksuoti fotoaparatu.
Christine Diehl skuba įtikti tiems, kurie mėgsta pietus fotografuoti Instagram (Rusijoje uždrausta ekstremistinė organizacija) ar dalintis pusryčiais „Snapchat“. Dalyvių buvo paprašyta per kiekvieną valgį nufotografuoti bent tris savo maisto nuotraukas. Tai padėjo jiems mėgautis maistu labiau nei tiems, kurie tiesiog valgė.
Pasak Christine Diehl, mus traukia ne filmavimo procesas ar net draugų „patinka“. Būsimo kadro planavimas, kompozicijos kūrimas ir galutinio rezultato pristatymas leidžia jaustis laimingiems, gyventi sąmoningai ir mėgautis tuo, kas vyksta.
Tad per šventes nepamirškite ir socialinių tinklų. Nėra fotoaparato? Jokiu problemu. „Fotografuokite mintyse“, – pataria Christine Diehl, „tai veikia taip pat gerai“.
1 K. Diehl ir kt. al. „Kaip fotografavimas padidina mėgavimąsi patirtimi“, „Asmenybės ir socialinės psichologijos žurnalas“, 2016 m., Nr. 6.