DTL – „gerasis“ cholesterolis, bet tai ne visada padeda

Širdies priepuolis taip pat gali ištikti žmonėms, turintiems aukštą vadinamojo gerojo cholesterolio kiekį. Sužinokite, kodėl DTL ne visada veiksmingai apsaugo mus nuo aterosklerozės ir kokias paslaptis jis vis dar nuo mūsų slepia.

1. Paprastai kalbant, cholesterolis skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“.
2. Tiesą sakant, viena dalis laikoma nepalanki, o apie kitą iš tikrųjų kalbama tik teigiamame kontekste
3. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. „Gerasis“ cholesterolis taip pat gali būti žalingas
4. Daugiau naujausios informacijos rasite Onet pagrindiniame puslapyje.

Cholesterolis turi daug pavadinimų! Viena žinomiausių žmogaus organizme pasitaikančių jo formų yra vadinamasis DTL (sutrumpinimas iš didelio tankio lipoproteinų), gydytojų įvardijamas kaip gerasis cholesterolis. Tyrimais įrodyta, kad didelė jo koncentracija kraujyje turi apsauginį poveikį, mažina riziką susirgti ateroskleroze, kuri yra rimta arterijų liga, galinti sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Deja, tai nereiškia, kad visi, kurių kraujyje yra daug DTL dalelių, gali būti ramūs ir apskritai pamiršti apie aterosklerozės riziką.

Geras cholesterolis ir širdies priepuolio rizika

Nors šiuolaikiniai mokslininkai ir gydytojai apie DTL cholesterolį jau žino gana daug, tačiau pripažįsta, kad jo molekulės vis dar slepia daug paslapčių.

– Viena vertus, epidemiologiniai ir populiacijos tyrimai visada rodo, kad žmonės, turintys aukštą DTL cholesterolio kiekį, rečiau serga koronarine širdies liga (mažesnė rizika), o žmonės, kurių DTL lygis yra žemas, koronarine širdies liga serga dažniau (didesnė rizika). Kita vertus, iš praktikos žinome, kad širdies priepuolis gali ištikti ir žmonėms, turintiems aukštą DTL lygį. Tai paradoksas, nes minėti epidemiologiniai tyrimai rodo ką kita – sako prof. Barbara Cybulska, gydytoja, daug metų užsiimanti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, Maisto ir mitybos instituto (IŻŻ) mokslo darbuotoja.

1. Didelio cholesterolio kiekio simptomai

Taigi galiausiai viskas priklauso nuo konkretaus atvejo.

– Ir tikrai apie DTL dalelių būklę konkrečiame paciente. Vieniems žmonėms DTL bus didelis ir dėl to jie išvengs infarkto, nes DTL dalelių struktūra garantuos tinkamą jų funkcionavimą, o kitiems, nepaisant didelio DTL, infarkto rizika bus didelė, nes į neteisingą DTL molekulės struktūrą – aiškina prof. Barbara Cybulska.

Ar yra vaistų, kurie padidina gerojo cholesterolio kiekį?

Šiuo metu medicina turi vaistų, kurie efektyviai mažina MTL koncentraciją kraujyje, o tai sumažina išeminės širdies ligos riziką, taigi ir jos klinikinę komplikaciją – infarktą.

Tačiau sukūrę MTL mažinančius vaistus, mokslininkai neužmigo ant laurų. Jie taip pat ilgą laiką bandė sukurti vaistus, kurie padidintų gerojo cholesterolio kiekį.

– Šie vaistai buvo sukurti, tačiau nepaisant padidėjusio DTL cholesterolio kiekio, jų vartojimas nesumažino koronarinės širdies ligos rizikos. Pasirodo, DTL frakcija yra labai nevienalytė, ty susideda iš labai skirtingų molekulių: mažesnių ir didesnių, turinčių daugiau ar mažiau baltymų, cholesterolio ar fosfolipidų. Taigi nėra vieno DTL. Deja, vis dar nežinome, kuris konkretus DTL variantas turi antiaterosklerozinių savybių ir kaip padidinti jo koncentraciją kraujyje, pripažįsta prof. Barbara Cybulska.

Šioje vietoje verta paaiškinti, koks tiksliai yra antiaterosklerozinis DTL poveikis.

– DTL dalelės prasiskverbia ir į arterijų sienelę, tačiau jų poveikis visiškai skiriasi nuo MTL. Jie turi galimybę paimti cholesterolį iš arterijų sienelės ir neštis atgal į kepenis, kur jis paverčiamas tulžies rūgštimis. Todėl DTL yra svarbus grįžtamojo ryšio mechanizmo elementas organizmo cholesterolio balanse. Be to, DTL turi daug kitų antiaterosklerozinių poveikių. Tačiau svarbiausias yra atvirkštinis cholesterolio pernešimas iš arterijos sienelės į kepenis – pabrėžia prof. Barbara Cibulska.

Kaip matote, kepenys vaidina svarbų vaidmenį šiame procese.

– MTL susidaro kraujyje iš lipoproteinų, vadinamų VLDL, kurie gaminami kepenyse, o DTL gaminami tiesiogiai kepenyse. Todėl tiesiogiai iš suvartoto maisto jie į kraują nepatenka, kaip daugelis klaidingai galvoja – sako IŻŻ ekspertas.

Gerasis cholesterolis: kodėl tai ne visada padeda?

Deja, DTL neveiksmingumo kovojant su ateroskleroze priežasčių yra nemažai.

– Įvairios ligos ir net amžius daro DTL daleles nefunkcines ir defektines. Jie praranda savo antiaterosklerozines savybes, t. taip yra žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nutukimu ar koronarine širdies liga. Kai kurios autoimuninės ligos taip pat gali sutrikdyti DTL aktyvumą, įspėja prof. Barbara Cybulska.

Todėl net kai kas nors turi aukštą DTL, jis negali jaustis visiškai saugus.

– DTL dalelės gali nepriimti cholesterolio iš arterijos sienelės arba neturėti antioksidacinių savybių, neleidžiančių MTL cholesteroliui oksiduotis. Kaip žinia, jo oksiduota forma yra pati aterogeniškiausia (aterogeniškiausia) – sako prof. Barbara Cybulska.

Atsikratykite aterosklerozės: fizinio aktyvumo svarba

Laimei, iš mokslo pasaulio taip pat yra optimistiškų naujienų apie DTL, pavyzdžiui, kad padidėjęs fizinis aktyvumas generuoja aktyvias, antiaterosklerozines DTL daleles.

– Norint pasiekti šį efektą, tereikia bent 30 minučių aerobinių pratimų per dieną, pavyzdžiui, plaukimo, greito ėjimo ar važiavimo dviračiu. Tai labai svarbi naujiena, nes kol kas joks vaistas negali to padaryti. DTL koncentracija turėtų būti padidinta ypač žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, – sako prof. Barbara Cybulska.

Ekspertė siūlo, kad siekiant padidinti DTL koncentraciją, be fizinio aktyvumo didinimo, Europos kardiologų draugija taip pat rekomenduoja: mažinti transriebalų rūgščių vartojimą, mesti rūkyti, mažinti monosacharidų ir disacharidų (paprastųjų cukrų) vartojimą ir svorį. sumažinimas.

Tačiau, anot prof. Cybulska Negalima turėti iliuzijų, kad net ir gerai veikiantis DTL sugeba atitaisyti visą žalą, kurią sukelia daugelį metų besitęsiantis padidėjęs MTL cholesterolio kiekis.

– Todėl svarbu nuo vaikystės užkirsti kelią MTL cholesterolio padidėjimui (tinkamai maitinantis), o padidėjus – mažinti (reguliuojant dietą ir vartojant vaistus). Vaistai gali sukelti net dalinę regresiją, ty aterosklerozinės plokštelės tūrio sumažėjimą, tačiau pažeidžiama tik jos lipidinė (cholesterolio) dalis. Tada sumažėja cholesterolio iš plokštelės – sako prof. Barbara Cibulska.

Tai ypač svarbu kalbant apie jaunas aterosklerozines plokšteles, nes jos dažniausiai lūžta ir sukelia pavojingų krešulių susidarymą (gali blokuoti kraujotaką ir sukelti širdies priepuolį ar insultą).

„Taip yra todėl, kad jaunose apnašose yra daug cholesterolio, tačiau jos dar neturi pluoštinio dangtelio, kuris apsaugotų nuo kraujotakos. Kalbant apie senas, sukalkėjusias, pluoštines apnašas, jų taip pat gali sumažėti, bet tik cholesterolio dalyje – sako IŻŻ ekspertas.

Jauniems žmonėms neišvengiamai aterosklerozinės plokštelės dažniausiai būna ir jaunos. Tačiau yra šios taisyklės išimčių. Deja, jie taip pat gali turėti pažengusių aterosklerozinių plokštelių.

– Priešlaikinis širdies priepuolis žmonėms jauname amžiuje gali būti šeiminės hipercholesterolemijos pasekmė. Tokiems žmonėms aterosklerozė vystosi praktiškai nuo vaikystės, nes arterijose nuolat yra didelis cholesterolio kiekis. Būtent todėl visi, ypač žmonės, kurių šeimoje yra anksčiau sirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduoja prof. Barbara Cibulska.

1. Šeimos hipercholesterolemijos simptomai, kuriuos turėtų žinoti visi [PAAIŠKINA]

Gerasis ir blogasis cholesterolis: kokie yra standartai?

Kai žinote apie riziką, susijusią su nepakankamu cholesterolio kiekiu, svarbu žinoti su tuo susijusius pavojaus slenksčius.

– Manoma, kad MTL cholesterolio kiekis kraujyje yra saugus sveikatai yra mažesnis nei 100 mg/dL, ty mažesnis nei 2,5 mmol/l. Tikriausiai optimalus lygis sveikatai yra dar mažesnis, mažesnis nei 70 mg/dl. dl. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą (patyręs miokardo infarktą ar insultą), cukriniu diabetu ar lėtinėmis inkstų ligomis, MTL cholesterolio kiekį pageidautina išlaikyti žemiau 70 mg/dL – pataria prof. Barbara Cibulska.

Todėl kuo didesni reikalavimai, tuo didesnė šių sunkių ligų ar jų komplikacijų rizika pacientui.

– Kalbant apie DTL cholesterolį, žemesnė nei 40 mg/dL vertė, ty mažesnė nei 1 mmol/l vyrams ir mažesnė nei 45 mg/dL, ty mažesnė nei 1,2 mmol/l moterims, laikoma bloga, nepakankama. koncentracija – primena prof. Barbara Cibulska.

Ar turite blogo cholesterolio? Pakeiskite savo gyvenimo būdą ir mitybą

Jei norite išvengti lipidų sutrikimų ir aterosklerozės, kasdieniniame gyvenime naudokite kuo daugiau šių rekomendacijų:

1. fizinis aktyvumas (mažiausiai 30 minučių 5 dienas per savaitę),
2. dieta, kurioje gausu daržovių (200 g ar daugiau per dieną) ir vaisių (200 g ar daugiau)
3. apriboti sočiųjų riebalų (kuriuose daugiausia yra gyvulinių riebalų) vartojimą – pageidautina mažiau nei 10 % dienos energijos, suvartojamos su maistu,
4. sočiuosius riebalus pakeisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis (jų šaltinis daugiausia yra augalinis aliejus, bet ir riebi žuvis),
5. sumažinti transriebalų vartojimą (įskaitant gatavus konditerijos gaminius, greitai paruošiamus patiekalus ir greitą maistą),
6. suvartokite ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (vienas arbatinis šaukštelis),
7. per dieną suvartoti 30–45 g skaidulų, geriausia iš pilno grūdo grūdų produktų,
8. valgyti žuvį 1-2 kartus per savaitę, įskaitant riebią (pvz., skumbrę, silkę, otą),
9. per dieną suvalgykite 30 g nesūdytų riešutų (pvz., graikinių)
10. apriboti alkoholio vartojimą (jei geriate išvis), vyrams – iki 20 g gryno alkoholio per dieną, o moterims – iki 10 g,
11. Taip pat geriausia apsieiti be saldžių gėrimų.