Turinys
Internete vis dažniau skaitomi tėvų skundai, kad vaikai iš mokyklos atsineša utėles. Šį faktą patvirtino mokyklų ir darželių vadovai, o „Sanepid“ atstovas tiesiai šviesiai pasakė, kad galvinių utėlių problema šiuo metu paliečia daugumą mūsų šalies mokyklų ir darželių. Nors utėlių problema didėja, aplink šią temą tvyro tyla.
Utėlės kaip gėdinga problema
Mūsų Lenkijos visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad utėlių atsiradimas yra susijęs su purvu, skurdu ir pagrindinių higienos taisyklių nesilaikymu, todėl šios ligos tema mūsų šalyje tapo tabu. Problema auga, bet aplinkui tvyro tyla. Tuo tarpu galvinės utėlės visada buvo visame pasaulyje ir paveikia visus žemynus, klimato zonas ir populiacijas. Pavyzdžiui, JAV skaičiai teigia, kad vienas iš dešimties vaikų retkarčiais turi utėlių, o metinės priemonės, reikalingos kovai su liga, kainuoja beveik 1 mlrd. Todėl norint efektyviai su jomis kovoti, būtina suvokti tikrąją utėlių prigimtį.
Utėlės kaip parazitinės ligos pradžia
Utėlės neatsiranda nuo nešvarumų, jos sukelia infekcinę galvos odos ligą. Parazitai gali būti perduodami iš vieno žmogaus kitam per tiesioginį kontaktą arba bendrai naudojant šukas, plaukų šepečius, segtukus, gumines juosteles, taip pat kepures ir šalikus.
Kokie parazitai sukelia galvos utėles?
Buvimas sukelia ligą galvos utėlės (galvos utėlės) – tai parazitas, randamas tik plaukuotoje galvos odos dalyje ir mintantis jos krauju. Suaugusio smėlio spalvos rudo vabzdžio dydis yra ne didesnis kaip 2–3 mm. Utėlių lervos yra balkšvai rudos spalvos, o dydis primena smeigtuko galvutę. Patelė paprastai padeda nuo 6 iki 8 kiaušinių per dieną kitas 20 dienų. Dėl lipnios medžiagos lervos tvirtai prilimpa prie galvos odos. Per 10 dienų iš kiaušinėlių išsirita lerva, iš kurios išsivysto suaugęs žmogus.
Įkandimo vietoje atsiranda raudonų gabalėlių, kurie sukelia niežėjimą ir primena uodo įkandimą. Galvinė utėlė ne šokinėja, o šliaužia, greitai judėdama išilgai plaukų. Dėl šios priežasties utėlių infekcijai būtinas tiesioginis kontaktas su sergančiuoju. Dėl šios priežasties didžiausia rizika užsikrėsti vaikams ir paaugliams, kurie, skirtingai nei suaugusieji, nesilaiko pakankamo atstumo – žaisdami apsikabina galvas, miega šalia vienas kito po vakarienės darželyje, keičia plaukų gumytes. tt Utėlių atsiradimas suaktyvėja švenčių laikotarpiu, kai daug vaikų išvažiuoja vakarieniauti, išvyksta į stovyklas ar stovyklas. Be to, buvimas didelėje žmonių minioje, bendri vonios kambariai ar žaidimai yra veiksniai, skatinantys utėlių plitimą.
Todėl prieš eidami į stovyklą, koleną ar žaliąją mokyklą, pagalvokite apie prevenciją:
- Ar jūsų kūdikis turi ilgus plaukus? Prieš išvykstant juos patrumpinkite arba išmokykite susirišti.
- Informuokite savo vaiką, kad asmeninės priežiūros priemonės, tokios kaip šukos, rankšluostis, drabužiai ir šepetys, turėtų būti jo paties ir niekam jų negalima skolinti.
- Pasakykite savo vaikui, kad jis turėtų plauti galvą bent kartą per savaitę. Be to, aprūpinkite savo vaiką higienos priemonių, tokių kaip šampūnai ir kondicionieriai, kad padėtų išnarplioti ir sušukuoti plaukus.
- Grįžę namo būtinai patikrinkite vaiko galvą ir plaukus, šiuos patikrinimus kartokite reguliariai, pvz., kartą per dvi savaites.
Utėlės – simptomai
Pagrindinis utėlių buvimo požymis yra niežulys ant kaklo ir galvos. Pastebėjus, kad vaikas daug kasosi, reikėtų kuo greičiau pasitikrinti plaukus.
Kaip galiu patikrinti, ar mano plaukuose nėra utėlių?
Paskirstykite plaukus arti odos, ypatingą dėmesį skirdami pakaušiui ir sričiai už ausų. Tam mums gali padėti tankios šukos, kurios šukuoja šlapius plaukus. Utėlės plaukuose sunkiai įžiūrimos, todėl tamsiems plaukams geriausia naudoti kontrastingas šviesios spalvos šukas, šviesiems plaukams – tamsius. Pastebėję, kad tarp šukų dantų liko utėlių, lervų ar kiaušinėlių, vaistinėje perkame specialų preparatą ir naudojame pagal lapelį. Tačiau įsitikinkite, kad preparatas tinka tam tikro amžiaus vaikui, nesukelia alergijos ir nedirgina odos.
Utėlės – gydymas
Gydytojai veiksmingiausiomis ir mažiausiai kenksmingomis kovojant su galvinėmis utėlėmis laiko priemones, kuriose yra silikoninių aliejų grupei priklausančių medžiagų. Tai netoksiškos medžiagos, kurios, prilipusios prie galvos, nutraukia utėlių patekimą į orą. Tačiau kovojant su utėlėmis, namų gynimo priemonės, tokios kaip:
- įtrinti galvą aliejumi,
- trindamas galvą actu.
Šampūnai su kokosų aliejumi ir alyvuogių aliejumi puikiai tinka utėlių prevencijai. Šiuose šampūnuose yra riebalų rūgščių, kurios naikina utėles. Šie parazitai taip pat nemėgsta arbatmedžio aliejaus, eukaliptų, levandų ir rozmarinų aliejų bei mentolio. Gydymas utėlėmis turi būti kartojamas po 7-8 dienų, kad liga nepasikartotų. Nereikėtų ignoruoti utėlių, kurios negydomos gali sukelti bakterinę odos infekciją ir į kerpes panašius pažeidimus, o kraštutiniais atvejais net ir plotinį alopeciją.
Tam, kad įsitikintume, jog pavyko visiškai išnaikinti utėles, utėlių preparatu turėtume gydyti visus, su kuriais gyvename po vienu stogu (išskyrus naminius gyvūnus, žmogaus utėlėmis neužsikrečia). Nebūtina atlikti didelės buto dezinfekcijos, užtenka jį kruopščiai išvalyti ir puikiai išplauti. Tai svarbu, nes utėlės gali išgyventi 2 paras už žmogaus odos, pvz., ant drabužių, baldų ar patalynės, o jų kiaušinėliai – iki dviejų savaičių. Todėl visi kilimai, foteliai, sofos ir net matereka turi būti kruopščiai išsiurbti. Be to, neturėtume pamiršti ir automobilinių kėdučių! Baigę siurbti dulkių maišelį įdėkite į plastikinį maišelį, sandariai uždarykite ir išmeskite. Kalbant apie vaikiškus drabužius, patalynę ar rankšluosčius, skalbkite juos 60 ° C temperatūroje. Ko negalima skalbti aukštoje temperatūroje – pvz., antklodžių, pagalvių, gyvūnų iškamšų – dviem savaitėms dedame į plastikinius maišelius, kad išlauktume, kol išbėgs visa utėlė. plėtros ciklas. Išmetame asmeninius aksesuarus, tokius kaip šukos, šepetys, plaukų guma ar šukas, ir perkame naujus.
Tėvai, aptikę utėlių savo vaikui, iš gėdos paprastai neinformuoja savo mokytojų mokykloje ar darželyje. Dėl to liga toliau plinta. Jei pokalbio metu būtų perduota informacija apie galvinių utėlių diagnozę, visi tėvai galėtų patikrinti vaikų plaukus ir nedelsiant pradėti gydymą.
Kas turėtų kontroliuoti utėles vaikui?
Kova su utėlėmis dabar tenka tėvams, mokyklos negali kontroliuoti savo mokinių švaros. Tokie patikrinimai vyko du kartus per mokslo metus iki 2004 m. gruodžio mėn. Tų metų gruodžio 12 d., Sveikatos apsaugos ministro reglamentas dėl vaikų ir paauglių profilaktinės sveikatos priežiūros apimties ir organizavimo (Įstatymų leidinys Nr. 282, t. 2814). ) ir Motinos ir vaiko instituto rekomendacijos, įtrauktos į leidinį Slaugytojos ir higienisto darbo standartai ir metodika įsigaliojo mokykla. Šių dokumentų pagrindu mokinių švara netikrinta. Nustatyta, kad buvęs jų vykdymo būdas pažeidžia vaiko teises. Nuo šiol vaiko švara gali būti tikrinama tik sutikus ir tėvams pageidaujant. Ir čia iškyla problema, nes ne visi tėvai sutinka. Taigi ką daryti, kai nėra leidimų ir mokykloje atsiranda utėlių?
Verta pasidomėti kitų šalių patirtimis, pavyzdžiui, Vokietijoje mokykla utėlėmis sergantį mokinį išsiunčia namo gydytis. Į pamokas jis gali grįžti tik pasirodęs su gydytojo pažyma, kad problema išspręsta. O gal verta mokyklos kontrolę vėl įvesti tik kitokia forma, nepažeidžiant mokinio orumo. Juk utėlių kontrolę galima atlikti ir be liudininkų, mokinio vizito pas slaugytoją metu. Jei prieš patikrinimus vyks ankstesnė švietėjiška kampanija, niekas neprieštarautų (nei mokiniai, nei tėvai).
Tekstas: Barbara Skrzypińska