Galvinės utėlės ​​– simptomai, priežastys ir gydymas vaikams ir suaugusiems

Vykdydama savo misiją, MedTvoiLokony redakcinė kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų patikimą medicininį turinį, paremtą naujausiomis mokslo žiniomis. Papildoma žyma „Patikrintas turinys“ rodo, kad straipsnį peržiūrėjo arba tiesiogiai parašė gydytojas. Šis dviejų etapų patikrinimas: medicinos žurnalistas ir gydytojas leidžia mums pateikti aukščiausios kokybės turinį, atitinkantį dabartines medicinos žinias.

Mūsų įsipareigojimą šioje srityje, be kita ko, įvertino Žurnalistų už sveikatą asociacija, „MedTvoiLokony“ redakcinei kolegijai suteikusi garbingą „Didžiojo pedagogo“ vardą.

Galvinės utėlės ​​yra parazitinė liga. Atrodytų, tai buvo senų laikų liga – ja sirgo vaikai keturiomis valstiečiais; šiandiena jau praeitis. Nieko panašaus! Jis vis dar puola vaikų ir suaugusiųjų galvas. Pasikeitė tik kovos su galvinėmis utėlėmis būdas – šiandien jis daug efektyvesnis.

Utėlė ištikima žmogui. Net daugiau nei šuo. Ir ilgiau: pasak mokslininkų, jis mus lydėjo daugiau nei 20 milijonų metų. Laimei, mūsų klimato sąlygomis utėlės, apart gėdos, rimtų pasekmių nesukelia – kaip, pavyzdžiui, atogrąžose.

Galvinės utėlės ​​– rūšys

Utėlės, moksliškai vadinamos pedikuliozė, gali sukelti trys šių nedėkingų nariuotakojų rūšys: galvos utėlė, gaktos utėlė arba drabužių utėlė. Visi trys šie tipai aptinkami visur, kur žmogus gyvena: visame pasaulyje ir bet kokiame klimate. Lenkijoje dažniausiai susiduriame su galvinėmis, rečiau – gaktos utėlėmis, rečiausiai – drabužinėmis – ši problema daugiausia kamuoja benamius, pakraščius ir itin apleistus higienos požiūriu. Tikriausiai šis paskutinis faktas yra gando, kad utėlių buvimas derinamas su purvu, „tėvas“. Štai kodėl žinutė „jūsų vaikas turi utėlių“ priverčia nelaimingus tėvus liepsnoti iš gėdos.

Utėlės ​​– liga

Tuo tarpu tiesa yra visiškai kitokia: utėlėms vienodai patinka švarios ir apleistos galvos. Nėra nieko prieš šiuolaikines šalis: Belgijoje utėlių problema paliečia net 10 proc. vaikų, Čekijoje 14, o JAV kasmet su utėlėmis tenka kovoti beveik 9 mln. Taip pat netiesa, kad utėlės ​​dažniausiai yra kaimo problema, o mieste jos yra retos. Statistika paneigia tokias „tiesas“ – Vyriausioji sanitarijos inspekcija daugiausiai galvinių utėlių atvejų fiksuoja Varšuvoje, Poznanėje, Vroclave ir Lodzėje – nors utėlių netrūksta mažesnėse žmonių utėlių sankaupose. Apskritai, nors lenkų sveikatos sąmoningumas auga, o bendrosios higienos lygis visur pagerėjo, pastaraisiais metais užsikrėtimo utėlėmis skaičius išaugo beveik dvigubai.

Galvinių utėlių atsiradimo priežastys

Iš kur kyla ši problema? Pasak gydytojų, utėlės ​​​​asocijuojasi su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Visų pirma, mūsų vis daugėja ir gyvename vis arčiau vienas kito. Utėlė pas naują šeimininką gali nuklysti net ir keliaudama sausakimšame tramvajumi. Nes nors ji nėra tokia gyva kaip šunų blusa, ji taip pat gana gerai atlaiko judėjimą. Antroji galimybė gaudyti utėles yra didelėse vaikų grupėse: mokyklose, darželiuose, stovyklose, žaidimų kambariuose, vasaros stovyklose – visa tai puikios galimybės „turizmui“ utėlėms. Kai vaikai žaidžia vieni su kitais, tupėdami prie galvos, utėlė neturi judėjimo apribojimų. Taip pat reikėtų atminti, kad šiuolaikiniai vaikai daug laiko praleidžia su bendraamžiais ir išskirtinai didelėse grupėse. Utėlėmis galima užsikrėsti ir per daiktus, kurie liečiasi su plaukais, pavyzdžiui, šepečius, šukes, kepures, beretes, plaukų papuošalus (gumytės, segtukai, segtukai, galvos juostos).

Galvinės utėlės ​​dažniausiai yra vaikų nuo 3 iki 15 metų problema. Anksčiau mokyklos higienistai privalėjo reguliariai tikrinti vaikų galvas, kad jie greitai gautų utėlių atvejus ir įspėtų tėvus. Šiandien be tėvų sutikimo draudžiama žiūrėti į kūdikio galvytę, todėl į mokyklą atėjus galvinėmis utėlėmis užsikrėtusiam vaikui utėlės ​​gali plisti beveik nekontroliuojamai. Jo dažnis padidėja vasarą, kai vaikai atostogauja į žygius.

Gaktos utėlėmis užsikrečia lytiškai aktyvūs suaugusieji – užsikrečiama daugiausia lytinio kontakto metu – taip pat vaikai ir paaugliai nuo 3 iki 10 metų, nes gaktos utėlės ​​iš mamos ar tėvo gaktos pas vaiką gali migruoti ir glamonėjant. arba miegojimas vienoje lovoje (taip pat pasklidęs per patalynę).

Galvos utėlių simptomai

Pagrindinis utėlių simptomas yra stiprus galvos odos niežėjimas. Taip nemalonu, kad vaikas kraujuojasi galvą iki kraujo ir nuospaudų, kartais nuplėšia plaukus beveik iki plikos odos. Nepadeda net stebėjimas, kaip vaikas to nedaro – dėl stipraus niežėjimo utėlėtėmis užsikrėtęs vaikas save kasosi net miegodamas.

Kodėl niežti? Kai kraują siurbianti utėlė gauna maisto, ji įkasa savo burnos organą į odą. Čiulpdamas jis taip pat išskiria toksinus po oda, o tai sukelia niežėjimo pojūtį. Įbrėžimas sukelia epidermio įpjovimus ir įbrėžimus. Serumo skystis gali ištekėti iš įkandimo vietos ir sulipti plaukus. Jei galva papildomai apleista, plaukai riebaluojasi, subraižytoje vietoje gali išsivystyti bakterinė infekcija, impetiga, net vietinis limfmazgių padidėjimas dėl vietinio uždegimo. Pažeidimai po įkandimo ir subraižytos vietos taip pat gali atsirasti ant pakaušio ir kaklo, šalia plaukų linijos. Žvelgdami į galvinėmis utėlėmis užkrėstą galvą, galime rasti ir būdingų nitų – utėlių kiaušinėlių. Jie yra balkšvi, smulkūs ir tvirtai prigludę prie plaukų. Deja, ant šviesių plaukų jie gali būti nematomi.

Norint lengviau atsikratyti utėlių ir nitų, verta naudoti specialias šukas. Pavyzdžiui, rekomenduojame „Vitamma Fino“ utėlių ir šukų rinkinį, kurį rasite „Medonet Market“. Taip pat galite naudoti Lice Out – galvos utėlių rinkinį – losjoną, šampūną + šukas. Pirmiausia ant plaukų užtepamas losjonas, o po to naudojamas šampūnas. Po kiekvieno paruošimo turėtumėte kruopščiai iššukuoti plaukus pagal instrukcijas.

  1. Taip pat išbandykite elektronines šukas nuo utėlių ir gndžių

Drabužių utėlių simptomai

Drabužių utėlių priepuolį galime įtarti, kai niežti pažastys ir kirkšnys, kaklas ir nugara, o apžiūrėdami niežtinčią vietą utėlės ​​įkandimo vietoje aptinkame smulkių eriteminių gumbelių. Atidengiamose kūno dalyse, tokiose kaip veidas ir dilbiai, nėra utėlių. Taip pat gali būti nedidelių pakitusios spalvos randelių (dažniausiai aplink pakaušį ir nugarą). Pačių utėlių nerasime, nes aprangos utėlės ​​gyvena drabužiuose ir patalynėje, lipa į žmogų tarsi į restoraną – tik „pavalgyti“ – ir grįžta į jaukius audinio kampelius. Kaip galima užsikrėsti? Per apatinius, drabužius ar patalynę.

Kaip pagalbinė priemonė gydant utėles, pravers Bioherba muilas su derva atopinei odai, kuris malšina uždegimus, pasižymi sausinančiomis ir anestezinėmis savybėmis. Dervos kvapas efektyviai atbaido utėles.

Gaktos utėlių simptomai

A dokładnie w okolicy krocza, ud, podbrzusza, pachwin i narządów płciowych – możemy podejrzewać kontakt z wszami łonowymi. Upodobały one sobie okolicę łonową, okoliczne pachwiny, podbrzusze (zwłaszcza, jeśli jest owłosione), ale kiedy jest ich naprawdę dużo, potrafią składać gnidy nawet nawet nawet zyachzy –dziubrezwit na owłosione Charakterystyczne są też tzw. plamy błękitne – szare lub sino-fioletowe plamki w miejscu ukąszenia przez wesz (mogą sięgać nawet klatki piersiowej).

Galvinių utėlių gydymas dimetikonu

Laimei, tai nėra sudėtinga. Seniau vaikams trinkdavo galvas žibalu, actu ir kitais vaistais, kad būtų apnuodytos utėlės; plaukuotą galvos dalį pusvalandį palaikydavo po vandeniu, kad utėlės ​​nuskandintų, buvo daromi kiti stebuklai. Galva taip pat buvo nuskusta iki nulio, kad utėlėms nebūtų kur slėptis. Tada buvo naudojami šampūnai su DDT, deja, jie taip pat buvo potencialiai kenksmingi vaikui dėl didelio toksiškumo. Be to, utėlės ​​gana greitai išsivystė atsparumas DDT. Šiandien užtenka nueiti į vaistinę ir nusipirkti šampūną nuo galvinių utėlių, idealiai turintį dimetikono – sintetinio silikono aliejaus, kuris dėl mažo paviršiaus įtempimo prasiskverbia net į mažiausius įtrūkimus. Jis trukdo utėlių kvėpavimo aparatui, todėl jos uždusti. Negana to, užtenka vienkartinės procedūros, nes dimetikonas naikina ir nitus – anksčiau tekdavo daug kartų kartoti gydymą, šukuotis, kirptis plaukus. Gydymas turi apimti visą šeimą!

Pasibaigus procedūrai, visus plaukų priežiūrai naudojamus daiktus (šepečius, šukas) reikia dezinfekuoti virinant 5 minutes. Apatinius drabužius, patalynę, rankšluosčius ir užterštus drabužius skalbkite aukštoje temperatūroje (mažiausiai 55 laipsnių Celsijaus, o geriau daugiau). Jei ko nors nepavyksta nuplauti, pvz., pliušinius žaislus, sandariai uždarykite juos plastikiniame maišelyje ir palikite trims savaitėms – nepasiekus šeimininko, utėlė po kelių dienų numirs, bet reikia palaukti, kol išperės gėlės ir tokiu būdu sukurtos naujos utėlės ​​nugaišo . Taip pat reikia kruopščiai išsiurbti visus kilimus, fotelius ir sofas, kad ten nepasislėptų parazitas.

Išbandykite Medonet Market siūlomus preparatus, kurie padės atsikratyti utėlių ir grįžti į normalią būseną:

  1. Plaukų juostos nuo utėlių TYLUS VISKAS – ypač naudinga merginoms,
  2. Utėlių pleistrai SILENT – klijuoti į kepurę ar ant drabužių,
  3. Utėlių šampūnas QUIET EVERYTHH – puikiai tinka visai šeimai,
  4. Utėlių šukos QUIET ALL – tankios, metalinės su neslystančia rankena.

Esant gaktos utėlėms, rekomenduojama kruopščiai nuskusti lytinių organų sritį ir naudoti gydytojo rekomenduotą priemonę. Sergant utėlėmis, užterštus drabužius ir patalynę reikia skalbti aukštoje temperatūroje (virš 60 laipsnių, geriausia virti), o po to gerai išlyginti karštu lygintuvu.

Palikti atsakymą