Kalbame apie Tomą Seaborną, kuris nukeliavo neįtikėtiną atstumą ir net netyčia pasiekė pasaulio rekordą.
Mokslininkai teigia, kad kasdienis važiavimas dviračiu pagerina savijautą, normalizuoja miegą ir pailgina gyvenimą. Norint išlaikyti sveikatą, specialistai pataria pedalus minėti bent 30 minučių per dieną. Amerikoje yra žmogus, kuris viršijo visas įmanomas normas, nes beveik visą laiką praleidžia ant dviračio. Tačiau jo pomėgis skausmingas.
55 metų Tomas Seabornas iš Teksaso yra puikios formos ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be dviračio. Tai ne tik hobis, bet ir tikra aistra. Vyro teigimu, jei kurį laiką negali važiuoti dviračiu, ima nervintis, o kartu su rūpesčiais jam akimirksniu pasireiškia peršalimo simptomai.
Tomas dviračiu važinėja 25 metus. Visą laiką jis nukeliavo daugiau nei 1,5 milijono kilometrų (3000 valandų per metus!). Beje, vidutinė metinė automobilio rida Rusijoje siekia vos 17,5 km, tad tokiu rezultatu negali pasigirti net ir užkietėję vairuotojai.
„Aš taip pripratau prie to, kad dviračio balnas man nebekenkia“, – interviu TLC dalinosi jis.
2009 m. Tomo meilė važinėtis dviračiu buvo viršūnė. Jis nusprendė 7 dienas minėti stacionaraus dviračio pedalus be pertraukos. Vyras pasiekė savo tikslą, kartu pasiekdamas naują pasaulio rekordą – 182 val. ant stovinčio dviračio. Neįtikėtinas pasiekimas turėjo ir kitą medalio pusę: šeštą dieną rekordininkui prasidėjo haliucinacijos, o kartą tvirtas Tomo kūnas sudužo ir jis nukrito nuo dviračio.
Ant dviračio Tomas praleidžia visą darbo dieną: savo pomėgiui skiria mažiausiai 8 valandas, o per savaitę net septynias dienas. Vyras išmoko savo pagrindinę aistrą derinti su įprastu darbu. Keistai atrodo jo vieta biure, mat stalą ir kėdę pakeičia treniruoklis.
„Nesigėdiju, kad tiek laiko praleidžiu ant dviračio. Pirmas dalykas, apie kurį pagalvoju pabudęs, yra jojimas. Kolegos žino, kur mane rasti: visada ant stacionaraus dviračio, prie pat telefono, kompiuteris prie dviračio. Kai tik grįžtu namo iš darbo, važiuoju plento dviračiu. Grįžtu maždaug po valandos ir sėdžiu ant treniruoklio“, – pasakoja sportininkas.
Kai Tomas sėdi ant dviračio, diskomforto nejaučia, tačiau vos nulipus nuo stovinčio dviračio, skausmas iškart perveria klubus ir nugarą. Tačiau vyras neplanuoja kreiptis į gydytoją.
„Pas terapeutą nebuvau nuo 2008 m. Girdžiu pasakojimų, kaip gydytojai išeina prastesnės būklės nei atvyko“, – įsitikinęs jis.
Prieš 10 metų gydytojai įspėjo Tomą, kad nuo tokių krūvių jis gali prarasti gebėjimą vaikščioti. Aistringas dviratininkas specialistus ignoravo. Ir kol šeima nerimauja dėl Tomo ir prašo jo sustoti, jis užsispyręs ir toliau minta pedalus. Vyro teigimu, nuo dviračio jį gali atskirti tik mirtis.
interviu
Ar tau patinka važinėtis dviračiu?
Dievinu! Geriausias kardio treniruoklis kūnui ir sielai.
Man patinka važiuoti su draugais lenktynėse!
Man patogiau vaikščioti.