Pirma, keli faktai apie maisto praradimą pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO):
· Maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto iššvaistoma. Tai yra apie 1,3 milijardo tonų maisto per metus.
· Apskaičiuota, kad pramoninėse šalyse kasmet iššvaistoma maisto už 680 milijardų dolerių; besivystančiose šalyse – 310 mlrd. dolerių per metus.
· Išsivysčiusios ir besivystančios šalys išmeta maždaug tiek pat maisto produktų – atitinkamai 670 ir 630 mln. tonų per metus.
· Labiausiai išmetami vaisiai ir daržovės, taip pat šaknys ir gumbai.
· Vienam gyventojui Europoje ir Šiaurės Amerikoje tenka 95–115 kg maisto atliekų per metus, o Afrikos į pietus nuo Sacharos bei Pietų ir Pietryčių Azijos vartotojai išmeta tik 6–11 kg per metus.
· Mažmeninėje prekyboje daug maisto iššvaistoma vien dėl to, kad jis iš išorės neatrodo tobulas. Tai daugiausia taikoma vaisiams ir daržovėms. Vaisiai su smulkiais išoriniais defektais perkami ne taip lengvai, kaip „teisingos“ formos ir spalvos vaisiai.
· Maisto švaistymas yra viena iš pagrindinių išteklių, įskaitant vandenį, žemę, energiją, darbą ir kapitalą, švaistymo priežasčių. Be to, dėl maisto pertekliaus be reikalo išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai savo ruožtu prisideda prie visuotinio atšilimo.
· Apskritai žemės ūkis sudaro nuo penktadalio iki ketvirtadalio viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. FAO apskaičiavo, kad kasmet su maistu iššvaistoma 4,4 gigatonos anglies dioksido. Tai daugiau nei visas Indijos metinis išmetamas CO2 kiekis ir beveik tiek pat, kiek pasaulyje išmetama kelių transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
· Net jei pavyktų sutaupyti tik 25 % viso iššvaistomo maisto, to pakaktų pamaitinti 870 mln. žmonių. Šiuo metu badą kenčia 800 mln.
· Kasmet išmetam maistui pagaminti reikia apie 14 milijonų kvadratinių kilometrų žemės ūkio paskirties žemės. Tai tik šiek tiek mažiau nei bendras Rusijos plotas.
· Besivystančiose šalyse 40% nuostolių atsiranda perdirbant produktus po derliaus nuėmimo. Pramoninėse šalyse daugiau nei 40% nuostolių patiriama mažmenininkų ir vartotojų lygmenyje. Tai yra, turtingose šalyse vartotojai patys išmeta (dažnai nepaliestą) maistą. O neturtingose šalyse maisto švaistymas yra prastos žemės ūkio praktikos, prastos infrastruktūros ir prastai išvystytos pakavimo pramonės pasekmė. Taigi galima teigti, kad turtingose šalyse už maisto praradimą atsakinga gerovė, o neturtingose – gerovės trūkumas.
Ką jūs galite padaryti?
Kaip sumažinti maisto švaistymą virtuvėje? Štai keletas praktinių patarimų:
· Neikite apsipirkti tuščiu skrandžiu. Parduotuvėje nenaudokite didelio vežimėlio, vietoj jo pasiimkite krepšelį.
· Iš anksto surašykite tikrai reikalingų produktų sąrašą, kuo mažiau nuo jo nukrypkite.
· Prieš pirkdami maistą išparduodami „gera“ kaina, pagalvokite, ar tikrai valgysite šį maistą artimiausiu metu.
· Naudokite mažesnes lėkštes. Žmonės dažnai deda daugiau maisto į dideles lėkštes, nei gali suvalgyti. Tas pats pasakytina ir apie kioskus kavinėje.
· Jei ko nors nevalgėte restorane, tuomet paprašykite, kad likučiai būtų supakuoti jums.
· Spręsdami apie galiojimo laiką, pasikliaukite savo skoniu ir kvapu. Vartotojai kartais mano, kad pasenę maisto produktai nėra saugūs, tačiau tai galioja tik greitai gendančiam maistui (tokiam kaip mėsa ir žuvis).
Sužinokite daugiau apie tinkamą saugojimą.
Kaip tinkamai laikyti vaisius ir daržoves
Jei daržovės ir vaisiai supakuoti į specialias pakuotes ir neplanuojate jų valgyti iš karto, tuomet geriau juos palikti pakuotėje. Taip pat svarbu daržoves ir vaisius laikyti tinkamoje vietoje. Kai kurias veisles geriausia laikyti šaldytuve, o kitas – ne šaldytuve.
Pomidorus laikykite už šaldytuvo vėsioje, sausoje vietoje. Beje, valgykite tik prinokusius pomidorus. Neprinokę pomidorai turi tomatino toksino, kuris gali pakenkti sveikatai.
Svogūnai greitai sugeria drėgmę ir pūva, todėl laikykite juos sausoje vietoje. Beje, svogūnai taip pat sugeria skonius, įskaitant česnako aromatą, todėl geriausia juos laikyti atskirai.
Žieminės morkos, pastarnokai ir saliero šaknys turi labai ilgą galiojimo laiką. Geriausia juos laikyti sausoje vietoje 12-15°C temperatūroje.
Bulves geriausia laikyti tamsioje, vėsioje vietoje.
Baklažanus, agurkus ir paprikas laikykite ne šaldytuve, bet toliau nuo pomidorų ir vaisių. Baklažanai ypač jautrūs etilenui – dujoms, kurias gamina bananai, kriaušės, obuoliai ir pomidorai. Veikiami etileno, baklažanai pasidengia tamsiomis dėmėmis ir tampa kartaus skonio.
Agurkai džiovinami šaldytuve. Dažnai agurkai parduodami plėvele. Neišimkite, nes jis prailgina galiojimo laiką maždaug savaite.
Lapines daržoves, tokias kaip salotos ir cikorijos, kryžmažiedžius (žiedinius kopūstus, brokolius, Briuselio kopūstus, daikonus, ridikėlius, ropes) geriausia laikyti šaldytuve.
Tas pats pasakytina apie salierų stiebus ir porus.
Citrinas ir kitus citrusinius vaisius geriausia laikyti tamsioje vietoje ne šaldytuve. Vidutinis citrusinių vaisių tinkamumo laikas yra 14 dienų.
Bananai ir kiti egzotiški vaisiai kenčia nuo šalčio. Jei jie laikomi žemesnėje nei 7 ° C temperatūroje, prasideda ląstelių naikinimas, vaisiai palaipsniui praranda drėgmę ir gali pūti.
Vynuoges geriausia laikyti šaldytuve. Ten jis bus tinkamas naudoti septynias dienas, o iš šaldytuvo - tik tris keturias dienas. Vynuoges laikykite popieriniame maišelyje arba lėkštėje.
Obuoliai šaldytuve išsilaikys iki trijų savaičių ilgiau nei išėmus iš šaldytuvo.
Susmulkintas daržoves ir vaisius visada reikia laikyti šaldytuve. Tai taikoma visoms veislėms.
Kaip laikyti pieno produktus
Varškė, pienas, jogurtas ir kiti pieno produktai turi galiojimo laiką. Iki šios datos gamintojas garantuoja gerą kokybę. Pasibaigus galiojimo laikui, produkto kokybė gali pablogėti. Tačiau dažnai pieno produktai tinkami vartoti keletą dienų nuo ant pakuotės nurodytos datos. Pasinaudokite savo regėjimu, kvapu ir skoniu, kad pamatytumėte, ar produktas vis dar geras. Atidarytą jogurtą šaldytuve galima laikyti apie 5-7 dienas, pieną – 3-5 dienas.
Na, o kaip pelėsis? Ar galima išgelbėti iš dalies supelijusį maistą?
Pelėsis yra „kilnus“ ir kenksmingas. Pirmasis naudojamas gaminant tokius sūrius kaip Gorgonzola ir Brie. Šį pelėsį galima valgyti. Geram pelėsiui taip pat priklauso penicilinas. Likusi pelėsio dalis yra kenksminga arba net labai kenksminga. Labai kenkia pelėsių atsiradimas ant javų, riešutų, žemės riešutų ir kukurūzų.
Ką daryti, jei ant maisto išplito pelėsis? Kai kuriuos maisto produktus galima iš dalies išsaugoti, tačiau daugumą reikia išmesti. Galite išsaugoti kietąjį sūrį (parmezaną, čederį) ir kietas daržoves bei vaisius (morkas, kopūstus). Nupjaukite visą pelėsiu užterštą paviršių ir dar bent vieną centimetrą. Perdirbtus maisto produktus sudėkite į švarius indus arba popierių. Tačiau supelijusią duoną, minkštus pieno produktus, minkštus vaisius ir daržoves, uogienę ir konservus teks išmesti.
Prisiminkite toliau nurodytus dalykus. Švara yra pagrindinis veiksnys siekiant sumažinti pelėsių susidarymą. Pelėsio sporos nuo užteršto maisto labai lengvai gali išplisti ant šaldytuvo, virtuvinių rankšluosčių ir pan.. Todėl šaldytuvo vidų kas kelis mėnesius rekomenduojama valyti geriamosios sodos tirpalu (1 valgomasis šaukštas stiklinei vandens). Šluostės, rankšluosčiai, kempinės, šluostės turi būti švarios. Puolęs kvapas reiškia, kad juose gyvena pelėsis. Išmeskite visus virtuvės daiktus, kurių negalima visiškai išplauti.