žmogaus skydliaukė

Skydliaukė yra maža, tačiau ji yra didžiausia organizmo endokrininės sistemos dalis. Medicinos literatūroje ji „užkurta“ įvairiais poetiniais vardais: ji vadinama ir „hormonų karaliene“, ir „kūno šeimininke“. Kodėl?

Faktas yra tas, kad skydliaukė gamina hormonus, kurie kontroliuoja pagrindinius medžiagų apykaitos procesus žmogaus organizme, reguliuoja energijos gamybą ir deguonies tiekimą į audinius.

— Skydliaukės hormonai veikia visų organų ir sistemų veiklą, — aiškina endokrinologė Jelena Kulikova. – Pakitus skydliaukės funkcijai, kinta kūno svoris, širdies susitraukimų stiprumas ir dažnis, kvėpavimo dažnis, virškinamojo trakto darbas. Nuo skydliaukės veiklos priklauso mąstymo greitis, emocinė žmogaus būsena. Ir net galimybė susilaukti vaikų, nėštumas ir sveiko vaiko gimimas taip pat labai priklauso nuo skydliaukės hormonų lygio.

Jei pastebėjote odos išvaizdos ir kokybės pokyčius, ryškų vokų patinimą, nerimaujate dėl lūžinėjančių ir lūžinėjančių plaukų, plaukų slinkimo, gali būti, kad tai yra dėl skydliaukės problemų.

Ką svarbu žinoti apie žmogaus skydliaukę

Kur yra žmogaus skydliaukė?

Skydliaukė yra priekinio kaklo trikampio srityje, kurią iš viršaus riboja apatinio žandikaulio pamatas, iš apačios - krūtinkaulio jungo įpjova, šonuose - priekiniai dešiniojo ir kairieji sternocleidomastoidiniai raumenys¹.

Priglaudus ranką prie kaklo, jaučiama skydliaukės kremzlė (ta vadinama Adomo obuoliu) – tankus ar net vientisas išsikišęs darinys. Prarijus jis paslysta. Tiesiai po juo yra pati skydliaukė – paprastai ji jaučiama minkšto „atauga“ ant trachėjos pavidalu.².

Kaip atrodo skydliaukė ir kaip ji veikia?

Skydliaukės forma dažnai lyginama su drugeliu. Jo dešinę ir kairę skiltis jungia sąsmauka, o 30% atvejų yra ir piramidinė skiltis, kuri tęsiasi nuo sąsmaukos.³.

Skydliaukė susideda iš struktūrinių elementų, savo išvaizda primenančių pūsleles – folikulą. Jų yra apie 30 mln². Kiekvienas folikulas užpildytas į gelį panašia medžiaga, vadinama koloidu. Tiesiog jame yra ląstelių gaminamų hormonų. Visi folikulai sugrupuoti po 20-30 vienetų: tokios grupės vadinamos tironais.

Skydliaukės veiklą valdo 3 mechanizmai.

1. Pirmasis mechanizmas yra pagumburio-hipofizės sistema, kuri yra smegenyse. Keitimasis informacija tarp skydliaukės, pagumburio ir hipofizės vyksta skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) ir tiroliberino (TRH) pagalba.
2. Centrinė nervų sistema yra atsakinga už antrąjį reguliavimo mechanizmą. Geras pavyzdys yra skydliaukės hormonų kiekio padidėjimas streso metu.
3. Trečiasis reguliavimo mechanizmas – neorganinio jodo kiekis aplinkoje (pirmiausia vandenyje ir maiste). Nepakankamai įsisavinus jodo organizme, mažėja skydliaukės hormonų lygis, vystosi įvairios skydliaukės patologijos.

Kodėl žmonėms gali pakenkti skydliaukė

Ne visi gali atpažinti skydliaukės signalą. Dažnai žmogus šios srities skausmą painioja su osteochondrozės simptomais arba galvoja, kad jam peršalo gerklė.

Beje, skausmą žmogus jaučia ne visada. Paprastai skausmas yra infekcinio tiroidito (uždegimo) simptomas, o esant hipotirozei ir hipertiroidizmui, taip pat susidarius skydliaukės mazgeliams, paprastai jis neskauda.

Be to, žmogus gali ilgai nekreipti dėmesio į organizmo signalus ir nenumanyti, kad turi sveikatos problemų. Todėl svarbu žinoti skydliaukės problemų simptomus. Tai apima: sumažėjusį darbingumą, padidėjusį dirglumą, rijimo pasunkėjimą, miego sutrikimą, nerimą (iki paranojos), svorio kritimą esant geram apetitui ir kt. Įvairios ligos turi savo simptomus.

Viena dažniausių skydliaukės problemų priežasčių yra jodo trūkumas maiste.

„Jodo trūkumas būdingas daugeliui mūsų šalies regionų: nuo lengvo iki gana sunkaus“, – pažymi Elena Kulikova. – Vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims ypač aktualus poreikis papildomai vartoti jodo turinčius vaistus ar maisto produktus, kuriuose yra daug jodo. Savalaikis joduoto maisto vartojimas yra pagrindinė vaikų ir suaugusiųjų skydliaukės ligų profilaktika.

Tarp skydliaukės ligų priežasčių gali būti: virusai ir bakterijos, autoimuninė agresija, onkologija. Palankus fonas skydliaukės problemoms atsirasti yra lėtinis stresas, jodo trūkumas, nepalanki ekologija.

Skydliaukės ligos yra dažniausia endokrininės sistemos patologija. Moterims jos pasireiškia 10-17 kartų dažniau nei vyrams.⁵.

Visos skydliaukės ligos skirstomos į 3 grupes, priklausomai nuo skydliaukės hormonų lygio:

1. Tirotoksikozė yra būklė, kuriai būdingas skydliaukės hormonų kiekio padidėjimas. Dažniausios ligos, kurias lydi tirotoksikozės sindromas, yra Greivso liga (iki 80% atvejų Rusijoje⁶), difuzinė toksinė struma arba mazginė toksinė struma.

   Skydliaukės hormonų kiekio padidėjimo taip pat galima tikėtis paūmėjus lėtiniam tiroiditui ir ūminiam bei poūmiam tiroiditui.

2. Hipotireozė. Susijęs su reikšmingu skydliaukės hormonų kiekio sumažėjimu. Daugeliu atvejų hipotirozė išsivysto autoimuninio tiroidito (skydliaukės uždegimo) fone ir tikėtina po skydliaukės rezekcijos (dalies pašalinimo).
3. Skydliaukės ligos, atsirandančios be hormoninių sutrikimų (eutiroidinė struma, navikai, tiroiditas).

Išanalizuokime dažniausiai pasitaikančias ligas.

Hipotireozė

Šio sindromo pagrindas yra nuolatinis skydliaukės hormonų trūkumas arba jų poveikio kūno audiniams sumažėjimas.⁷.

Pirminė hipotirozė dažnai išsivysto autoimuninio tiroidito fone. Simptomai gali būti labai įvairūs, dažnai net gydytojas ne iš karto diagnozuoja hipotirozę. Rizikos grupei priklauso žmonės, kuriems buvo atlikta skydliaukės operacija, pacientai, sergantys cukriniu diabetu ir Adisono liga, daug rūkantieji. Moterys turėtų būti ypač atsargios po gimdymo.

Nebūtų nereikalinga pasitikrinti dėl hipotirozės, jei be jokios ypatingos priežasties pradėjo augti svoris, atsiranda nuovargis, mieguistumas, nepagrįstas nerimas ir depresija. Taip pat hipotirozė gali pasireikšti atminties ir dėmesio susilpnėjimu, veido ir kojų patinimu, plaukų slinkimu. Vyrams šį sindromą gali lydėti lytinio potraukio ir potencijos sumažėjimas, moterims – menstruacinio ciklo pažeidimas. Anemija yra dar vienas dažnas hipotirozės simptomas.

Graves liga (difuzinis toksinis struma)

Šios ligos atveju organizmo imuninė sistema gamina antikūnus, kurie „skatina“ skydliaukę dirbti aktyviau nei turėtų. Dėl to organizme atsiranda skydliaukės hormonų perteklius, kuris neigiamai veikia daugelį organų ir sistemų, ypač nervų ir širdies ir kraujagyslių sistemas.

Pirmieji Greivso ligos simptomai yra: širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas didėjančio apetito fone, raumenų silpnumas, dirglumas ir dirglumas.⁸. Daugeliu atvejų skydliaukė padidėja ir tampa matoma. Labai dažnai Greivso ligą lydi endokrininė oftalmopatija, pasireiškianti egzoftalmu (išsipūtusiomis akimis) ir vokų patinimu.

„Daugeliu atvejų oftalmopatija yra būdingas difuzinio toksinio gūžio požymis“, – sako mūsų ekspertas. – Svarbu atsiminti, kad Greivso liga yra recidyvuojanti liga. Daugeliu atvejų jis grįžta, o tai verčia susimąstyti apie radikalaus gydymo metodo pasirinkimą.

Difuzinė ir mazginė eutiroidinė gūžys

Eutiroidinis gūžys taip pat vadinamas netoksišku. Esant tokiai būklei, skydliaukės dydis padidėja netrikdant jos funkcijos. Problemos mastas gali būti įvairus: struma kartais tik apčiuopiama, o kartais matoma ir plika akimi.

Tokios patologijos išsivystymo priežasčių yra daug, tačiau dažniausia iš jų – jodo trūkumas, būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Siekiant padidinti hormonų gamybą, skydliaukė pradeda didėti.

Esant difuziniam gūžiui, geležies daugėja tolygiai, o esant mazginiam strumui, joje atsiranda atskirų tūrinių darinių ar mazgų. Jie gali būti pavieniai arba keli. Taip pat yra mišri – difuzinė-mazginė ligos forma. 95% žmonių mazgeliai yra gerybiniai. Tačiau ši patologija reikalauja kruopštaus diagnozavimo, kad būtų išvengta skydliaukės vėžio.

Autoimuninis tiroiditas

Uždegiminės autoimuninės etiologijos skydliaukės ligos gali sukelti hipotirozę. Autoimuninis tiroiditas gali būti aptiktas atsitiktinai, o ne lydimas skydliaukės funkcijos sutrikimo.

Šios ligos vystymąsi provokuojantys veiksniai yra: paveldimumas, nepalanki ekologija, imuninės sistemos sutrikimai.

„Ligai progresuojant skydliaukė patiria sklerozinius pokyčius ir palaipsniui mažėja jos funkcinis aktyvumas“, – sako endokrinologė Jelena Kulikova. – Ligos eiga gali būti lėta ir pagreitinta. Niekada iš anksto negali žinoti, kaip greitai skydliaukė praras savo funkciją. Kad nepraleistumėte šio momento ir laiku pradėtumėte pakaitinę terapiją, patariame bent kartą per metus duoti kraujo dėl TSH.

Skydliaukės vėžys

Skydliaukės vėžys daugeliu atvejų yra labai diferencijuotas. Tai reiškia, kad naviko augimas ir vystymasis yra labai lėtas. Tačiau yra ir agresyvių ligos formų, todėl reikėtų būti itin atidiems ir laiku atlikti skydliaukės ultragarsinį tyrimą, o prireikus – smulkiaadatinę aspiracinę biopsiją.

Priklausomai nuo kilmės, išskiriamas papiliarinis, folikulinis ir medulinis skydliaukės vėžys. Daugeliu atvejų atsiranda neagresyvios papiliarinio ir folikulinio vėžio formos. Laiku gydant, paciento gyvenimo kokybė praktiškai nenukenčia. Tokiais atvejais pakanka minimaliai invazinių chirurginio gydymo metodų. Tačiau kai procesas vyksta arba laiku neaptinkamas, reikia rimtos operacijos.

Kaip gydoma žmogaus skydliaukė?

Ligos, susijusios su skydliaukės hormonų trūkumu pagal „auksinį standartą“, siūlo pakaitinę terapiją. Dažniausiai naudojamas levotiroksino natrio druska⁹. L-tiroksino skyrimo indikacija yra tik hipotirozė. Kitose situacijose jo paskyrimas yra nepagrįstas ir gali būti pavojingas.

Tirostatiniai vaistai yra naudojami daugeliui skydliaukės ligų, susijusių su pernelyg dideliu jos funkcionavimu, gydyti.

Radikalūs gydymo metodai yra radioaktyviojo jodo terapija ir chirurginės intervencijos. Norėdami suprasti, koks gydymo metodas jums tinka, turite pasikonsultuoti su gydytoju.

Pakaitinė terapija

Toks gydymas skiriamas tais atvejais, kai susilpnėjusi skydliaukės funkcija, būtina ją visiškai ar iš dalies pakeisti. Pakaitinės hormonų terapijos uždavinys – normalizuoti skydliaukės hormonų kiekį.

Pasirinktas vaistas yra L-tiroksinas. Labai svarbu pasirinkti tinkamą individualią dozę ir vartoti vaistą teisingai: griežtai nevalgius, ryte, 30 minučių prieš valgį, užsigeriant vandeniu. Pažeidus instrukcijas, savijauta gali pablogėti.

Normalus skydliaukės hormonų kiekis ypač svarbus nėštumo metu. Jei reikia, nėščiosioms skiriamas L-tiroksinas, jis visiškai saugus motinai ir vaisiui.

Tirostatinis gydymas

Jis vartojamas tirotoksikozei gydyti. Šiuo atveju naudojami tiokarbamidiniai preparatai (tiamazolas, propiltiouracilas). Jie kaupiasi skydliaukėje ir blokuoja skydliaukės hormonų sintezę. Tirostatinis gydymas skiriamas 1-1,5 metų kursui arba naudojamas kaip paruošiamasis etapas prieš operaciją.

Kai kuriais atvejais vartojant tirostatikus, gali pasireikšti šalutinis poveikis iš kepenų ir kraujotakos sistemos. Todėl kontrolinio tyrimo metu būtina atlikti kraujo tyrimą ne tik skydliaukės hormonų kiekiui, bet ir klinikinį kraujo tyrimą bei kepenų parametrus.

Tireostatinės terapijos fone galimi alerginiai odos bėrimai. Labai svarbu stebėti vaistų dozes ir vartojimo būdą.

Chirurginiai metodai

Operacijos poreikis ir apimtis priklauso nuo skydliaukės ligos tipo. Esant difuziniam toksiniam gūžiui, nurodoma tiroidektomija (visiškas skydliaukės pašalinimas). Esant įvairiems navikams, tiroidektomijai arba hemitiroidektomijai (dalinis pašalinimas). Chirurginės intervencijos apimtį nustato chirurgas-endokrinologas arba specialistas endokrinologas.

Operacija gali būti atliekama atviru būdu (klasikinė) arba minimaliai invazinė (endoskopinė). Endoskopiniai metodai (be didelių pjūvių) turi neabejotinų pranašumų prieš atviras operacijas: mažesnis audinių pažeidimas, trumpesnis reabilitacijos laikotarpis, beveik nematomi pooperaciniai randai.

Chirurginis skydliaukės patologijos gydymas turi savo griežtas indikacijas. Yra keletas būklių (pavyzdžiui, koloidiniai mazgai), kurioms nereikia chirurginio gydymo ir kurios yra dinamiškai stebimos.

Radiojodo terapija

Gydymas radioaktyviuoju jodu yra dar vienas radikalaus įvairių formų toksinio gūžio gydymo metodas. Jis naudojamas tuo atveju, jei liga nuolat atsinaujina, o tirostatinė terapija nedavė rezultatų. Mažiems gūžiams rekomenduojama gydyti radioaktyviu jodu, kad būtų išvengta operacijos. 

Gydytojai įsitikinę, kad gydymas radioaktyviuoju jodu neturi įtakos rizikai susirgti skydliaukės vėžiu¹⁰. Kontraindikacijos: nėštumas, žindymas, endokrininė oftalmopatija.

Kaip išlaikyti skydliaukės sveikatą namuose

Labai svarbus elementas normaliai skydliaukės veiklai yra jodas. Paros poreikis jai priklauso nuo amžiaus: iki 5 metų – 90 mkg, iki 12 metų – 120 mkg, nuo 12 metų – 150 mkg, nėščioms ir žindančioms – 250 mcg.¹¹.

Ne visada paros jodo porciją galima gauti su maistu, todėl gydytojai dažnai skiria jodo turinčius vaistus. Tačiau nereikėtų per daug uoliai vartoti jodo preparatus. Kai kuriais atvejais paros dozę galima gauti naudojant dietoje joduotą arba jūros druską.

Skydliaukės ligas gali išprovokuoti stresas, pervargimas, virusinės ir bakterinės ligos, lėtinės viršutinių kvėpavimo takų ligos. Jei norite, kad skydliaukė jaustųsi gerai ir veiktų be nesėkmių, turite stiprinti imuninę sistemą, vadovautis sveiku gyvenimo būdu, vengti streso ir pakankamai miegoti.

Deja, kai kurie veiksniai (pavyzdžiui, genetinis polinkis) negali būti paveikti. Todėl, jei žinote, kad jūsų šeimoje yra buvę skydliaukės ligų, kasmet stebėkite jos būklę ultragarsu ir kraujo tyrimu dėl TSH.

Populiarūs klausimai ir atsakymai

Mūsų ekspertė endokrinologė Jelena Kulikova atsako į klausimus apie skydliaukės veiklą.

Šaltiniai:

1. Skydliaukė. esminiai aspektai. Red. prof. AI Kubarko, ir prof. S. Yamashita. Minskas-Nagasakis. 1998. https://goo.su/U6ZKX
2. AV Ušakovas. Skydliaukės atkūrimas. Vadovas pacientams. https://coollib.com/b/185291/read
3. AM Mkrtumjan, SV Podachina, NA Petunina. Skydliaukės ligos. Vadovas gydytojams. Maskva. 2012 m. http://www.lib.knigi-x.ru/23raznoe/260583-1-am-mkrtumyan-podachina-petunina-zabolevaniya-schitovidnoy-zhelezi-rukovodstvo-dlya-vrachey-moskva-2012-oglavlen.
4. OA Butakovas. Apie skydliaukę // Sveikatos akademijos biblioteka. 2010 m. https://coral-info.com/shhitovidnaya-zheleza-olga-butakova/
5. SV Michailova, TA Zykovas. Autoimuninės skydliaukės ligos ir moterų reprodukciniai sutrikimai // Sibiro medicinos žurnalas. 2013. Nr. 8. 26-31 p. https://cyberleninka.ru/article/n/autoimmunnye-bolezni-schitovidnoy-zhelezy-i-reproduktivnye-narusheniya-u-zhenschin/viewer
6. Yu.V. Kukhtenko, bendraautoriai. Skydliaukės ligų struktūra skirtingų amžiaus grupių pacientams // Vestnik VolgGMU. 2016. №3. https://cyberleninka.ru/article/n/struktura-zabolevaniy-schitovidnoy-zhelezy-u-patsientov-razlichnyh-vozrastnyh-grupp/viewer
7. Yu.A. Dolgikh, TV Lomonovas. Hipotireozė: sudėtinga diagnozė // Endokrinologija: naujienos, nuomonės, mokymai. 2021. 10 tomas. Nr. 4. https://cyberleninka.ru/article/n/gipotireoz-neprostoy-diagnoz
8. II Dedovas, GA Melničenko, V. V. Fadejevas. Endokrinologija. Antrasis leidimas, pataisytas ir padidintas. Maskva. IG „GEOTAR-Media“. 2007. https://goo.su/5kAVT
9. OV Paramonova, EG Korenskaya. Hipotireozės gydymas geriatrinėje praktikoje // Klinikinė gerontologija. 2019. Nr. 5. https://cyberleninka.ru/article/n/lechenie-gipoterioza-v-geriatricheskoy-praktike/viewer
10. ANT. Petunina, NS Martirosyan, LV Trukhin. tirotoksikozės sindromas. Diagnostikos ir gydymo metodai // Sunkus pacientas. 2012. 10 tomas. Nr. 1. 20-24 p. https://cyberleninka.ru/article/n/sindrom-tireotoksikoza-podhody-k-diagnostike-i-lecheniyu/viewer
11. FM Abdulkhabirova, bendraautoriai. Klinikinės rekomendacijos „Ligos ir būklės, susijusios su jodo trūkumu“ // Endokrinologijos problemos. 2021. 67 tomas. Nr. 3. https://cyberleninka.ru/article/n/klinicheskie-rekomendatsii-zabolevaniya-i-sostoyaniya-svyazannye-s-defitsitom-yoda/viewer