Suaugusiųjų hiperkinezė

Iki praėjusio amžiaus vidurio buvo manoma, kad hiperkinezė yra neurozės atmaina. Tačiau neurologijos tyrimai padėjo nustatyti, kad tai yra viena iš rimtų nervų ligų apraiškų.

Kas yra hiperkinezė

Hiperkinezė yra pernelyg stiprūs motoriniai veiksmai, atsirandantys prieš paciento valią. Tai apima tremorą (drebėjimą), kitus judesius.

Suaugusiųjų hiperkinezės priežastys

Hiperkinezė – ne liga, o sindromas (tam tikrų simptomų, pasireiškimų visuma). Jie yra nervų sistemos pažeidimo požymiai dėl:

• genetiniai anomalijos;
• organinės smegenų ligos;
• įvairios sunkios infekcijos;
• toksikozė;
• galvos traumos;
• kai kurių vaistų šalutinis poveikis;
• degeneraciniai pokyčiai.

Hiperkinezę dėl atsiradimo galima suskirstyti į 3 grupes:

Pagrindinis – tai paveldimi nervų sistemos pažeidimai: Wilsono liga, Hantingtono chorėja, olivopontocerebellar degeneracija.

Vidurinis – jos kyla dėl įvairių problemų, per gyvenimą gautų nervų sistemos pažeidimų (trauminės galvos smegenų traumos, encefalito, apsinuodijimo anglies monoksidu, alkoholizmo pasekmių, tirotoksikozės, reumato, navikų ir kt.).

Psichogeninis – tai hiperkinezijos, atsirandančios dėl ūmių psichotraumų, lėtinių pakitimų – isterinių neurozių, psichozių, nerimo sutrikimų. Šios formos yra labai retos, bet neatmestina.

Suaugusiųjų hiperkinezės apraiškos

Pagrindinės patologijos apraiškos yra motoriniai veiksmai, atsirandantys prieš paties žmogaus valią. Jie apibūdinami kaip nenugalimas noras judėti tokiu neįprastu būdu. Be to, yra papildomų simptomų, būdingų pagrindinei ligai. Dažniausios apraiškos:

• Drebulys arba drebulys – kintamieji lenkiamųjų-tiesiamųjų raumenų susitraukimai, turintys tiek didelę, tiek mažą amplitudę. Jie gali būti skirtingose ​​kūno vietose, išnykti judant ar ramybės būsenoje (arba atvirkščiai – sustiprėti).
• Nervinis tikas – aštrūs, trūkčiojantys mažos amplitudės raumenų susitraukimai. Tikai dažniausiai lokalizuojami vienoje raumenų grupėje, juos galima iš dalies nuslopinti valingomis pastangomis. Būna mirksėjimas, akies kampučio trūkčiojimas, mirksėjimas, galvos pasukimas, burnos kampučio, peties susitraukimas.
• Mioklonija – chaotiškai susitraukia atskiros raumenų skaidulos. Dėl jų kai kurios raumenų grupės gali daryti nevalingus judesius, trūkčiojimus.
• Chorea – didelės amplitudės neritmiški trūkčiojantys judesiai. Su jais nepaprastai sunku savavališkai judėti, dažniausiai jie prasideda nuo galūnių.
• balizmas – aštrūs ir nevalingi sukamieji peties ar klubo judesiai, dėl kurių galūnė atlieka metimo judesius.
• Blefarospazmas – staigus nevalingas voko užsimerkimas dėl raumenų tonuso padidėjimo.
• Oromandibulinė distonija – nevalingas žandikaulių užsivėrimas ir burnos atvėrimas kramtant, juokiantis ar kalbant.
• Rašymo spazmas – staigus uXNUMXbuXNUMXb srities raumenų susitraukimas rašant, dažnai kartu su rankos drebuliu.
• Atetozė – lėti vingiuojantys judesiai pirštais, pėdomis, rankomis, veidu.
• Torsioninė distonija – lėti sukami judesiai liemens srityje.
• Veido hemispazmas – raumenų spazmas prasideda šimtmečiu, pereinantis į visą veido pusę.

Suaugusiųjų hiperkinezės tipai

Hiperkinezijos yra skirtingos, priklausomai nuo to, kuri nervų sistemos dalis ir ekstrapiramidinis kelias yra pažeistas. Variantai skiriasi judesių greičiu ir vadinamojo „motorinio modelio“ ypatumais, atsiradimo laiku ir šių judesių pobūdžiu.

Neurologai išskiria kelias hiperkinezės grupes, atsižvelgdami į jų patologinio pagrindo lokalizaciją.

Subkortikinių darinių pažeidimai – jų apraiškos bus chorėjos, torsioninės distonijos, atetozės ar balizmo pavidalu. Žmogaus judesiams būdingas ritmo nebuvimas, gana sudėtingi, neįprasti judesiai, sutrikęs raumenų tonusas (distonija) ir dideli judesių svyravimai.

Smegenų kamieno pažeidimas – tokiu atveju atsiras tipiškas tremoras (drebulys), atsiras mioritmija, tikas, veido spazmai, mioklonusas. Jiems būdingas ritmas, judesiai gana paprasti ir stereotipiniai.

Kortikinių ir subkortikinių struktūrų pažeidimas – jiems būdingi epilepsijos priepuoliai, generalizuota hiperkinezė, Hanto disinergija, moklonai.

Jei atsižvelgsime į judesių, kurie netyčia atsiranda kūne, greitį, galime išskirti:

• greitos hiperkinezijos formos yra drebulys, tikas, balizmas, chorėja ar mioklonija – dažniausiai mažina raumenų tonusą;
• lėtos formos yra torsioninės distonijos, atetozė – su jomis dažniausiai didėja raumenų tonusas.

Atsižvelgiant į jų atsiradimo variantą, galime išskirti:

• spontaninė hiperkinezė – atsiranda savaime, be jokių veiksnių įtakos;
• reklaminė hiperkinezė – jas išprovokuoja tam tikro judesio atlikimas, tam tikros laikysenos priėmimas;
• refleksinė hiperkinezė – atsiranda kaip reakcija į išorinius dirgiklius (liečiant tam tikrus taškus, bakstelėjus į raumenį);
• sukelti yra iš dalies valingi judesiai, juos žmogus gali suvaržyti iki tam tikro lygio.

Su srautu:

• nuolatiniai judesiai, kurie gali išnykti tik miegant (tai, pavyzdžiui, drebulys ar atetozė);
• paroksizminiai, atsirandantys ribotais laikotarpiais (tai tikas, mioklonusas).

Suaugusiųjų hiperkinezės gydymas

Norint veiksmingai pašalinti hiperkinezę, būtina nustatyti jų priežastis. Gydytojas apžiūros metu patys pažymi nevalingus judesius ir išsiaiškina su pacientu. Tačiau svarbu suprasti, kokiu lygiu yra paveikta nervų sistema ir ar įmanoma jos atsigavimas.

Diagnostika

Pagrindinis diagnostikos planas apima neurologo konsultaciją. Gydytojas įvertina hiperkinezės tipą, nustato lydinčius simptomus, psichines funkcijas, intelektą. Taip pat nominuoti:

• EEG – smegenų elektriniam aktyvumui įvertinti ir patologinių židinių paieškai;
• Elektroneuromiografija – raumenų patologijoms nustatyti;
• Smegenų MRT arba KT – nustatyti organinius pažeidimus: hematomas, navikus, uždegimus;
• smegenų kraujotakos įvertinimas naudojant galvos ir kaklo kraujagyslių ultragarsą, MRT;
• biocheminiai kraujo ir šlapimo tyrimai;
• genetinės konsultacijos.

Šiuolaikiniai gydymo būdai

Esant ryškiam kinetiniam tremoro komponentui, taip pat galvos ir balso raukšlių tremorui, klonazepamas yra veiksmingas.

Esant sunkiai gydomam smegenėlių tremorui, dažniausiai naudojami GABAerginiai vaistai, taip pat galūnių svėrimas apyranke.

Suaugusiųjų hiperkinezės prevencija namuose

„Nėra jokių konkrečių priemonių užkirsti kelią ligos vystymuisi“, – pabrėžia neurologė Valentina Kuzmina. – Esamos ligos paūmėjimo prevencija visų pirma siekiama apriboti psichoemocinį stresą ir stresą. Taip pat svarbu išlaikyti sveiką gyvenimo būdą – tinkamą mitybą, tinkamą poilsio ir darbo režimą ir kt.

Populiarūs klausimai ir atsakymai

Kodėl hiperkinezė pavojinga, kada reikia kreiptis į gydytoją, ar reikia gerti vaistus ir ar galima išsigydyti, – sakė ji. neurologė Valentina Kuzmina.