Nekenčiu būti nėščia

Ar įmanoma pastoti ir to nekęsti?

Priešingai nei galima išgirsti, nėštumas sukelia prieštaringus jausmus. Tai išbandymas, savotiška tapatybės krizė. Staiga būsima mama turi pamiršk apie savo paauglišką kūną o transformacijos išbandymą kartais sunku pakelti. Moterys turi susitaikyti su tuo, kad jos nebekontroliuoja. Kai kurie bijo pamatę, kad jų kūnas taip pasikeičia.

Nėščios moterys taip pat praranda dalį laisvės. Trečiąjį trimestrą jiems sunku judėti. Jie gali jaustis nepatogiai savo kūne. Blogiausia, kad jie nedrįsta apie tai kalbėti, jiems gėda.

Kodėl ši tema tokia tabu?

Mes gyvename visuomenėje, kurioje kūno kultas, liesumas ir kontrolė yra visur. Žiniasklaidos nušvietimas apie motinystę rodo tik teigiamus aspektus nėštumo. Tai turi būti išgyvenama kaip rojus. Nėščiosioms taikome didžiulius suvaržymus ir apribojimus: negalime gerti, rūkyti ir valgyti to, ko norime. Moterų jau prašoma būti tobulomis mamomis. Šis „modelis popieriuje“ yra labai toli nuo realybės. Nėštumas yra nerimą kelianti ir keista patirtis.

Ar šios būklės pasekmė gali būti tik sunkumas susidoroti su nėštumo simptomais, ar tai gali būti psichologinė?

Visi psichiniai silpnumai, kuriuos turi moterys, ty kūdikis, kuriuo jos buvo, jų pačių mamos pavyzdys... mes visa tai žiūrime į akis. Aš tai vadinu a „Psichikos potvynio banga“, viskas, kas buvo pamesta nesąmonėje, vėl suaktyvėja nėštumo metu. Būtent tai kartais veda į garsųjį kūdikių bliuzą. Po gimdymo moterims siūlomos kosmetinės procedūros, tačiau nesikreipiama į psichologą. Nėra neužtenka vietos pasikalbėti visų šių sukrėtimų.

Kokios gali būti tokių jausmų pasekmės jos nėštumui?

Yra jokių realių pasekmių. Šiuos jausmus dalijasi visos moterys, tik kai kurioms tai itin smurtinga. Turite skirtis tarp nemėgimo būti nėščiai ir meilės, kurią moteris gali jausti savo vaikui. Nėra jokio ryšio tarp nėštumo ir buvimo gera mama. Nėštumo metu moteris gali turėti siaubingų minčių ir tapti mylinčia mama.

Kaip gali patikti turėti vaikų, bet nemėgti būti nėščia?

Tai klausimas, kuris liečia kūno paveikslas. Tačiau nėštumas yra patirtis, dėl kurios mes išvengiame bet kokios kūno kontrolės. Mūsų visuomenėje šis meistriškumas vertinamas, išgyvenamas kaip triumfas. Štai kodėl nėščios moterys gyvena netekties išbandymas.

Taip pat vis labiau pastebimas egalitarinis judėjimas tarp vyrų ir moterų. Kai kurie norėtų, kad taip būtų jų sutuoktinis, nešiojantis kūdikį. Be to, kai kurie vyrai apgailestauja, kad negali to padaryti.

Kokios šių moterų baimės ir klausimai dažniausiai kartojasi?

„Bijau būti nėščia“ „Bijau susilaukti kūdikio įsčiose, kaip ateivis“ „Bijau, kad dėl nėštumo deformuosis mano kūnas“. Jie dažniausiai turi baimė būti užpultam iš vidaus ir negalėdamas nieko padaryti. Nėštumas išgyvenamas kaip vidinė invazija. Be to, šios moterys kelia nerimą, nes jos patiria didžiulius suvaržymus vardan motinystės tobulumo.