„Aš valdau“: kodėl mums to reikia?

Kontrolė mūsų gyvenime

Kontrolės troškimas gali pasireikšti įvairiai. Viršininkas stebi pavaldinių darbą, reikalauja dažnų ataskaitų. Tėvai nustato vaiko vietą naudodami specialią programą.

There are meticulous patients — turning to a doctor, they collect the opinions of various specialists, ask in detail about the diagnosis, check with the information received from friends, thereby trying to maintain control over what is happening.

Kai partneris vėluoja į darbą, mes jį bombarduojame žinutėmis: „Kur tu esi?“, „Kada būsi?“. Tai taip pat yra tikrovės valdymo forma, nors mes ne visada siekiame tikslios artimo žmogaus buvimo vietos.

Tam tikras kontrolės lygis tikrai būtinas, kad galėtum orientuotis, kas vyksta. Pavyzdžiui, vadovas turi suprasti, kaip vyksta projektas, o kalbant apie mūsų sveikatą, pravartu išsiaiškinti detales ir palyginti nuomones.

Tačiau būna, kad noras turėti kuo išsamesnę informaciją nenuramina, o varo į siautulį. Kad ir kiek žinotume, kad ir kieno klaustume, vis tiek bijome, kad kažkas išlįs iš mūsų dėmesio, o tada nutiks nepataisoma: gydytojas suklys su diagnoze, vaikas pateks į blogą kompaniją. , partneris pradės apgaudinėti.

Kodėl?

Troškimo viską kontroliuoti esmė yra nerimas. Būtent ji verčia mus dar kartą patikrinti, apskaičiuoti riziką. Nerimas rodo, kad nesijaučiame saugūs. Bandydami numatyti viską, kas mums gali nutikti, siekiame, kad tikrovė būtų labiau nuspėjama.

Tačiau apsidrausti nuo visko neįmanoma, vadinasi, nerimas nerimsta, o kontrolė ima panašėti į apsėdimą.

Už ką aš atsakingas?

Svarbu suprasti, kas mūsų gyvenime iš tikrųjų priklauso nuo mūsų, o ko negalime paveikti. Tai nereiškia, kad turime tapti abejingi viskam, ko negalime pakeisti. Tačiau asmeninės atsakomybės zonos apibrėžimas padeda sumažinti įtampos laipsnį viduje.

Pasitikėti ar patvirtinti?

Kontrolės poreikis siejamas su gebėjimu pasitikėti ir ne tik partneriu, savo vaikais, kolegomis, bet ir visu pasauliu. Ką dar reikia padaryti, jei sunku pasitikėti kitais? Prisiimkite visus rūpesčius, kuriais galėtumėte pasidalinti su kuo nors kitu.

There is no magic pill that will help you quickly learn to trust the world more — and absolute trust is also unlikely to bring benefits. However, it is useful to observe in what situations and whom it is easier for us to trust, and when it is more difficult.

Nuspręskite eksperimentuoti

Pabandykite kartais, nors ir šiek tiek, bet susilpninkite kontrolę. Nekelkite tikslo jo visiškai atsisakyti, vadovaukitės mažų žingsnelių principu. Mums dažnai atrodo, kad verta atsipalaiduoti ir pasaulis sugrius, tačiau iš tikrųjų taip nėra.

Stebėkite savo jausmus: kaip jaučiatės šiuo metu? Labiausiai tikėtina, kad jūsų būklė turės daug atspalvių. Ką patyrėte? Įtampa, netikėtumas, o gal ramybė ir ramybė?

Nuo įtampos iki atsipalaidavimo

Trying to overly control reality, we experience not only mental stress, but also physical. Exhausted by anxiety, our body also reacts to what is happening — it is in constant readiness for danger. Therefore, it is very important to take care of quality rest.

Naudinga praktikuoti įvairius atsipalaidavimo būdus, pavyzdžiui, Jacobsono neuroraumeninį atpalaidavimą. Ši technika pagrįsta įvairių raumenų grupių įtampos ir atpalaidavimo kaitaliojimu. Pirmiausia 5 sekundes įtempkite tam tikrą raumenų grupę, o tada atsipalaiduokite, ypatingą dėmesį skirdami kūno pojūčiams.

***

Kad ir kaip stengiamės suvaldyti tikrovę, pasaulyje visada yra vietos nelaimingiems atsitikimams. Ši žinia gali jus nuliūdinti, tačiau turi ir teigiamą pusę: be nemalonių netikėtumų nutinka ir džiugių staigmenų. Niekada nežinome, kas yra už kampo, bet mūsų gyvenimas tikrai pasikeis, norime to ar ne.

Palikti atsakymą